Kauno Švč. Trejybės (Seminarijos) bažnyčia: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
+ foto |
||
Eilutė 2:
{{ltbaz|Svc. Trejybes baznycia 2006-06-11.jpg|Kauno|Kauno I|Kauno miestas|Kaunas|Adomo Jakšto g. 1|tinkuotas mūras|[[1634]] m.|renesanso ir vėlyvosios gotikos mišinys}}
{{Kiti|Švč. Trejybės bažnyčia|}}
'''Kauno Švč. Trejybės bažnyčia''' (arba '''''Kauno seminarijos bažnyčia''''')
[[Vaizdas:Seminarijos bažnyčioje.JPG|miniatiūra|200px|left|Restauruotame interjere – modernus altorius]]
[[Vaizdas:Seminarijos bažnyčia.JPG|miniatiūra|250px|right|Paradinės durys iš Rotušės aikštės]]
== Istorija ==
Kaune XVI a. viduryje įsikūrė vienuolės bernardinės. Jos įsigijo medinį vienuolyną. Jį [[1595]] m. iškeitė į mūrinį. Kauno [[maršalka]] (vėliau tapęs [[Minskas|Minsko]] vaivada) [[Aleksandras Masalskis]] nupirko ir dovanojo bernardinėms naujų valdų. Miesto gaisras [[1624]] m. nuniokojo pastatus. Jie neatstatinėti, o visa teritorija planuota iš naujo.
eilutė 17 ⟶ 21:
Netoli bažnyčios, pietų pusėje, XVII a. pastatytas bokštas (prie buvusių kapinių). Pagal inžinieriaus [[Karolis Reisonas|Karolio Reisono]] [[1933]] m. projektą tarp bokšto ir Švč. Trejybės bažnyčios įterptas 3 aukštų kunigų seminarijos administracinis pastatas.
Nepriklausomybės metais ši bažnyčia buvo parapinė. [[1938]] m. bažnyčia atiduota saleziečiams. [[1939]] m. pagal architekto prof. [[Mykolas Songaila|Mykolo Songailos]] projektą buvo pertvarkytas bažnyčios vidus. [[1942]]–[[1944]] m. parapijos klebonas salezietis Bronius Paukštys ([[1897]]–[[1966]]), kitų kunigų padedamas, išgelbėjo apie 200 žydų.
[[1940]] m. parapija turėjo 5643 parapijiečius. Po Antrojo pasaulinio karo dar kurį laiką naudota seminarijos tikslais.
Bažnyčia [[1963]] m. uždaryta. Pagal architektų [[Birutė Kugevičienė|Birutės Kugevičienės]] ir [[Liuda Perevičienė|Liudos Perevičienės]] projektus [[1969]] m. pradėta rekonstruoti ir restauruoti bažnyčia, buvęs vienuolynas. [[1982]] m. [[vasario 17]] d. dar remontuoti nebaigtoje bažnyčioje vyskupas [[Liudvikas Povilonis]] laikė pirmąsias koncelebruotines [[Šventosios Mišios|Šv. Mišias]].▼
▲Bažnyčia nuo [[
== Architektūra ==
Bažnyčia vėlyvojo [[renesansas|renesanso]] stiliaus (turi ir [[Gotika|gotikos]] bruožų), halinė, su priestatais ir bokštu prie šono. Ant aukšto stogo ir [[Apsidė (architektūra)|apsidės]] yra bokšteliai. Vidus 3 navų, atskirtų [[piliorius|pilioriais]]. Skliautai žvaigždiniai ir kryžminiai. Yra 9 [[altorius|altoriai]]. Prie bažnyčios šliejasi mūrinis 3 aukštų kunigų seminarijos pastatas ir 2 aukštų mūriniai buvusio vienuolyno centriniai rūmai, sujungti su tarpiniu 2 aukštų korpusu. Ansamblio teritoriją supa aukšta mūro tvora.
== Literatūra ==
* [[Jonas Puzinas]]. Iš Kauno bažnyčių istorijos // [[Savivaldybė (žurnalas)|Savivaldybė]], 1928 m., Nr. 12, 15-16 psl. [http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=3090]
== Nuorodos ==
* [http://kks.lcn.lt/index.php?id=20 Apie Švč. Trejybės
* [http://www.kaunoarkivyskupija.lt/kaunas/svc-trejybes-b/ Kauno Švč. Trejybės (seminarijos) rektoratas]
* [http://vienuolynai.mch.mii.lt/V64-75/Kaunbernard.htm Kauno buvęs bernardinų vienuolynas ir Švč. Trejybės bažnyčia]
* [http://www.autc.lt/lt/architekturos-objektai/1101?id=1101&oe=2 Kauno Švč. Trejybės bernardinių bažnyčia ir vienuolynas (''architektūros objektai'')]
{{Vienuolynai Lietuvoje}}
[[Kategorija:Kauno bažnyčios]]
|