Veiksmažodis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Žymos: Žyma: Trynimas Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems
HakanIST (aptarimas | indėlis)
S Atmestas 84.15.187.79 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (HakanIST keitimas)
Eilutė 10:
[[Lietuvių kalba|Lietuvių kalboje]] pagrindinės veiksmažodžio formos: [[bendratis]] (baigiasi [[priesaga]] -ti- ''eiti, bėgti, būti, nuskambėti''), esamojo laiko trečiasis asmuo ir būtojo kartinio laiko trečiasis asmuo. Pvz.: ''vyti – veja – vijo''.
 
== Veiksmažodžių kaitymas ==
Julius ze best
Veiksmažodžiai kaitomi '''asmenimis''' (bėgu, bėgi, bėga), '''skaičiais''' (bėgu, bėgame), '''laikais''' (bėgu, bėgau, bėgdavau, bėgsiu), '''nuosakomis''' (bėga, bėgtų, bėk).
 
=== Kaitymas asmenimis ir skaičiais ===
Daugumoje kalbų veiksmažodžiai nėra kaitomi nei laikais, nei skaičiais. Vienintelė dažna išimtis – veiksmažodis ''būti'' ({{En|to be}}, {{De|sein}}, {{Ru|быть}}, {{La|esse}}).
 
==== Lietuvių kalba ====
Lietuvių kalboje veiksmažodžiai kaitomi tiek [[asmuo (gramatika)|asmenimis]], tiek [[skaičius (kalbotyra)|skaičiais]] ([[vienaskaita]], [[daugiskaita]]).
 
{| class="wikitable"
|-
! Asmenys !! Pavyzdys !! Pavyzdys
|-
| || Vienaskaita || Daugiskaita
|-
| 1 asmuo ||(Aš) einu || (Mes) einame
|-
| 2 asmuo ||(Tu) eini || (Jūs) einate
|-
| 3 asmuo ||(Jis/ji) eina || (Jie/jos) eina
|}
 
Yra trys [[asmenuotė]]s. Jos skiriamos pagal vienaskaitos trečiojo asmens galūnę.
 
{| class="wikitable"
|-
! Pirmoji asmenuotė !! Antroji asmenuotė !! Trečioji asmenuotė
|-
| -a || -i || -o
|-
| pieši'''a''' || tur'''i''' || mąst'''o'''
|}
 
* '''Esamojo laiko veiksmažodžių asmenavimas''':
** Vienaskaita
*** Aš piešiu, sapnuoju
*** Tu pieši, sapnuoji
*** Jis, ji piešia, sapnuoja
** Daugiskaita
*** Mes piešiame, sapnuojame
*** Jūs piešiate, sapnuojate
*** Jie, jos piešia, sapnuoja
* '''Būtojo kartinio laiko veiksmažodžių asmenavimas'''
** Vienaskaita
*** Aš svajojau, žaidžiau
*** Tu svajojai, žaidei
** Daugiskaita
*** Mes svajojome, žaidėme
*** Jūs svajojote, žaidėte
*** Jie, jos svajojo, žaidė
* '''Būtojo dažninio laiko veiksmažodžių asmenavimas'''
** Vienaskaita
*** Aš megzdavau, regzdavau
*** Tu megzdavai, regzdavai
*** Jis, ji megzdavo, regzdavo
** Daugiskaita
*** Mes megzdavome, regzdavome
*** Jūs megzdavote, regzdavote
*** Jie, jos megzdavo, regzdavo
* '''Būsimojo laiko veiksmažodžių asmenavimas'''
** Vienaskaita
*** Aš zirsiu, grėbsiu
*** Tu zirsi, grėbsi
*** Jis, ji zirs, grėbs
** Daugiskaita
*** Mes zirsime, grėbsime
*** Jūs zirsite, grėbsite
*** Jie, jos zirs, grėbs
 
* '''Neasmenuojamosios''' veiksmažodžio formos:
** [[Bendratis]] (eiti, rašyti)
** [[Dalyvis (gramatika)|Dalyvis]] (einąs, einanti, ėjęs, ėjusi)
** [[Pusdalyvis]] (eidamas, eidama)
** [[Padalyvis]] (einant, ėjus)
** [[Būdinys]] (eite, eitinai)
 
Daugiskaita neturi atskiro asmenavimo. Ji padaroma iš vienaskaitos trečiojo asmens pridedant galūnes.
 
==== Anglų kalba ====
Anglų kalboje veiksmažodžiai nėra nei asmenuojami, nei kaitomi skaičiumi, tačiau egzistuoja kelios išimtys:
* veiksmažodis ''būti, to be'';
* vienaskaitos, esamojo paprastojo laiko trečiasis asmuo.
 
Veiksmažodžio ''to be (būti)'' asmenavimas esamajame laike:
{| class="wikitable"
|-
! Asmenys !! Pavyzdys !! Pavyzdys
|-
| || Vienaskaita || Daugiskaita
|-
| 1 asmuo || am || are
|-
| 2 asmuo || are || are
|-
| 3 asmuo || is || are
|}
 
Kita išimtis (esamojo paprastojo laiko) sako, kad esamajame paprastajame laike vienaskaitos trečiajame asmenyje pridedama galūnė -s arba -es: ''I do; you do; he, she, it do'''es'''…''.
 
==== Vokiečių kalba ====
Veiksmažodžiai vokiečių kalboje yra kaitomi ir asmenimis, ir skaičiais.
 
Veiksmažodžio ''sein (būti)'' asmenavimas esamajame laike:
{| class="wikitable"
|-
! Asmenys !! Pavyzdys !! Pavyzdys
|-
| || Vienaskaita || Daugiskaita
|-
| 1 asmuo || bin || sind
|-
| 2 asmuo || bist || seid
|-
| 3 asmuo || ist || sind
|-
| Mandagumo forma || – || sind
|}
 
Dauguma kitų veiksmažodžių asmenuojami pagal galūnes.
 
Veiksmažodžio ''lieb'''en''' (mylėti)'' asmenavimas esamajame laike:
{| class="wikitable"
|-
! Asmenys !! Pavyzdys !! Pavyzdys
|-
| || Vienaskaita || Daugiskaita
|-
| 1 asmuo || lieb'''e''' || lieb'''en'''
|-
| 2 asmuo || lieb'''st''' || lieb'''t'''
|-
| 3 asmuo || lieb'''t''' || lieb'''en'''
|-
| Mandagumo forma || – || lieb'''en'''
|}
 
=== Kaitymas laikais ===
Beveik visose kalbose veiksmažodžiai yra kaitomi [[gramatinis laikas|laikais]]. Laikų skaičius yra įvairus: nuo trijų iki 12 ar daugiau.
 
==== Lietuvių kalba ====
Lietuvių kalboje yra keturi vientisiniai laikai: '''esamasis, būtasis kartinis, būtasis dažninis ir būsimasis''', ir septyni sudėtiniai: esamasis atliktinis, būtasis atliktinis, būtasis dažninis atliktinis, būsimasis atliktinis, būtasis kartinis pradėtinis, būtasis dažninis pradėtinis, būsimasis pradėtinis.
 
* '''Esamasis ir būtasis kartinis laikai''' – pagrindinės veiksmažodžio formos (eiti – eina – ėjo). Šių laikų [[kamienas (gramatika)|kamienus]] reikia išmokti mintinai, nes jie dažnai skiriasi nuo bendraties formos.
* '''Būtasis dažninis ir būsimasis laikai''' – daromi iš veiksmažodžio bendraties:
** Būtasis dažninis – iš bendraties, nuėmus -ti-, pridėjus priesagą -dav- ir asmens galūnę (eiti – eidavo, pirkti – pirkdavo).
** Būsimasis laikas – taip pat padaromas iš bendraties. Nuo bendraties nuimama priesaga -ti-, pridedama būsimojo laiko priesaga -s- ir esamojo laiko asmens galūnė (ei-ti – ei-s-iu; turė-ti – turė-s-iu).
 
*Atliktiniai laikai sudaromi iš atitinkamos veiksmažodžio ''būti'' vientisinės formos, pridedant pagrindinio veiksmažodžio veikiamosios rūšies būtojo kartinio laiko dalyvio formą: ''esu atėjęs, buvau atėjęs, būdavau atėjęs, būsiu atėjęs''.
*Atliktiniai laikai sudaromi iš atitinkamos veiksmažodžio ''būti'' vientisinės formos, pridedant pagrindinio veiksmažodžio veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyvio formą, papildytą priešdėliu ''be-'': ''buvau beateinąs, būdavau beateinąs, būsiu beateinąs''.
 
==== Anglų kalba ====
Anglų kalbos laikai skirstomi į tris aspektus: '''simple, continuous ir perfect'''. Kiekvienas aspektas turi tris laikus: '''present, past ir future'''. Jie, įvairiai maišydamiesi, sukuria dvylika laikų:
* '''Simple''':
** Present (I am, you work, he go'''es''')
** Past (I was, you worked, he went)
** Future (I’ll be, you’ll work, he’ll go)
* '''Continuous''':
** Present (I am doing, you are working, he is going)
** Past (I was doing, you were working, he was going)
** Future (I’ll be doing, you’ll be working, he’ll be going)
* '''Perfect''':
** Present (I’ve been, you’ve worked, he’s gone)
** Past (I’d been, you’d worked, he’d gone)
** Future (I’ll have been, you’ll have worked, he’ll have gone)
* '''Perfect Continuous''':
** Present (I’ve been doing, you’ve been working, he’s been going)
** Past (I’d been doing, you’d been working, he’d been going)
** Future (I’ll have been doing, you’ll have been working, he’ll have been going)
 
== Veiksmažodžio nuosakos ==