Kauno Apreiškimo Švč. Dievo Motinai soboras: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vilensija (aptarimas | indėlis)
papild.
Vilensija (aptarimas | indėlis)
S + foto
Eilutė 11:
 
Katedros projektą [[1932]] m. parengė architektas [[Edmundas Frykas]]. Statybos darbai pradėti tų pačių metų vasarą ir tęsėsi iki [[1935]] m.
[[Vaizdas:Kaunas, stačiatikų katedra.JPG|miniatiūra|200px|left|Interjeras]]
 
Šventovė pašventinta ir atidaryta 1935-ųjų [[balandžio 22]] d. – [[Laikinoji sostinė|laikinojoje sostinėje]] pastatyti dvasios namai tapo [[Vilniaus ir Lietuvos stačiatikių arkivyskupija|Lietuvos ir Vilniaus vyskupijos]] katedra. Ji buvo numatyta 600 žmonių, bet joje galėjo tilpti ir daugiau besimeldžiančiųjų. Šventinimo ceremonija tęsėsi dvi dienas. Prieš prasidedant naktinėms pamaldoms, soboras buvo pilnas žmonių, pasitikti metropolito [[Metropolitas Eleuterijus|Eleuterijaus]] (''Елевферий'') išėjo 28 šventikai. Į iškilmes atvyko daugybė žmonių – surengtos kryžiaus eitynės iš [[Raseiniai|Raseinių]]. Maldininkai, atvykę iš kitų miestų, buvo apgyvendinti greta šventovės, Rusų gimnazijoje (dab. Pedagogų kvalifikacijos centras). Dalyvavo garbingų svečių – švietimo ministras [[Juozas Tonkūnas]], miesto burmistras [[Antanas Merkys]], generolas [[Vladas Nagevičius]], kitų konfesijų, užsienio ir vidaus ministerijų atstovai.