Vikipedija

Kauno Apreiškimo Švč. Dievo Motinai soboras: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Tutita2 (aptarimas | indėlis)
1 515 keitimai
Nėra keitimo santraukos
Vilensija (aptarimas | indėlis)
54 988 keitimai
papild.
Eilutė 2:
{{ltcer|Kauno sentikiu cerkve.2007-04-06.jpg|Собор в честь Благовещения Пресвятой Богородицы|[[Kauno stačiatikių dekanatas]]|Kauno miestas|Kaunas|Vytauto pr. 38|mūras|[[1935]] m.|}}
 
'''Kauno Apreiškimo Švč. Dievo Motinai katedra''' (''rus. {{ru|Собор в честь Благовещения Пресвятой Богородицы''}}) stovi– [[stačiatikybė|stačiatikių]] maldos namai, stovintys [[Kaunas|Kaune]], [[Ramybės parkas|Ramybės parko]] pietinėje dalyje, šalia [[Kauno Kristaus Prisikėlimo cerkvė]]s ir [[Kauno autobusų stotis|Kauno autobusų stoties]].
 
== Istorija ==
 
Pirmoji [[stačiatikybė|stačiatikių]] šventovė Kaune pastatyta [[XVI a.]] pabaigoje. [[1620]] m. karalius [[Zigmantas Vaza]] įsakė uždaryti cerkvę [[Kauno senamiestis|Senamiestyje]]. [[1824]] m. įsteigta Kauno stačiatikių [[parapija]]. Nuo [[XIX a.]] iki [[XX a.]] pradžios Kaune pastatyta 16 cerkvių ir koplyčių.
 
[[Kauno soboras|Įgulos soborą]] pritaikius [[Lietuvos kariuomenė]]s bažnyčiai, [[1930]] m. ministrų kabinetas Kristaus Prisikėlimo cerkvės, statytos [[1862]] m., padidinimui skyrė 75 000 litų. Tačiau nuspręsta ne plėsti jau esamą bažnyčią, bet statyti naują – tam buvo skirta papildomai 10 000 litų. Kadangi šių lėšų neužteko, buvo panaudotos tikinčiųjų aukos (iš viso kainavo apie 170 000 litų). Tarp kitų prisidėjo mecenatas [[Sergejus Fanstilis]].
 
Katedros projektą [[1932]] m. parengė architektas [[Edmundas Frykas]]. Statybos darbai pradėti tų pačių metų vasarą ir tęsėsi iki [[1935]] m. rudens. Projektuodamas pastatą architektas stengėsi interpretuoti keleriopas tradicinių Rusijos stačiatikių bažnyčių formas. Skirtingai nei senojoje bažnyčioje, čia dominuoja kupolinė kompozicija. <ref>[[Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė]]. Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje. - K.: VDU leidykla, 2001. - 39-40 psl. - ISBN 9986-501-81-4</ref>
 
Šventovė pašventinta ir atidaryta 1935-ųjų [[balandžio 22]] d. – [[Laikinoji sostinė|laikinojoje sostinėje]] pastatyti dvasios namai tapo [[Vilniaus ir Lietuvos stačiatikių arkivyskupija|Lietuvos ir Vilniaus vyskupijos]] katedra. Ji buvo numatyta 600 žmonių, bet joje galėjo tilpti ir daugiau besimeldžiančiųjų. Šventinimo ceremonija tęsėsi dvi dienas. Prieš prasidedant naktinėms pamaldoms, soboras buvo pilnas žmonių, pasitikti metropolito [[Metropolitas Eleuterijus|Eleuterijaus]] (''Елевферий'') išėjo 28 šventikai. Į iškilmes atvyko daugybė žmonių – surengtos kryžiaus eitynės iš [[Raseiniai|Raseinių]]. Maldininkai, atvykę iš kitų miestų, buvo apgyvendinti greta šventovės, Rusų gimnazijoje (dab. Pedagogų kvalifikacijos centras). Dalyvavo garbingų svečių – švietimo ministras [[Juozas Tonkūnas]], miesto burmistras [[Antanas Merkys]], generolas [[Vladas Nagevičius]], kitų konfesijų, užsienio ir vidaus ministerijų atstovai.
[[1937]] m. parapijoje buvo 4560 tikinčiųjų, 2 šventikai. Pašventinus katedrą nuo lapkričio iki balandžio mėn. joje laikyta [[Surdegio Dievo Motinos ikona|Dievo Motinos iš Surdegio vienuolyno ikona]], kuri nuo 1956 m. katedroje yra nuolat.▼
 
▲[[1937]] m. parapijoje buvo 4560 tikinčiųjų, 2 šventikai. Pašventinus katedrą nuo lapkričio iki balandžio mėn. joje laikyta [[Surdegio Dievo Motinos ikona|Dievo Motinos iš Surdegio vienuolyno ikona]], kuri nuo 1956 m. katedroje yra nuolat. Be to, katedroje saugoma [[ikona]] su šventosios [[Eufrosinija Polockietė|Eufrosinijos Polockietės]] (''Евфросиния Полоцкая'') [[relikvija]].
 
[[1945]] m. parapijoje buvo 580 tikinčiųjų. [[1947]] m. sovietų valdžia parapiją įregistravo kartu su Kristaus Prisikėlimo cerkve. [[1957]] m. katedrai priklausė 2385 stačiatikiai. <ref>http://www.orthodoxy.lt/index.php/where,eparhia;sub,kaun-klayp;sub3,175</ref>
 
== Architektūra ==
 
Projektuodamas pastatą E. Frykas stengėsi interpretuoti keleriopas tradicinių Rusijos stačiatikių bažnyčių formas. Skirtingai nei senojoje bažnyčioje, čia dominuoja kupolinė kompozicija. <ref>[[Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė]]. Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje. - K.: VDU leidykla, 2001. - 39-40 psl. - ISBN 9986-501-81-4</ref> Apreiškimo katedrą su senąja cerkve jungia bendras [[šventorius]], apjuostas viena tvora. Katedra pastatyta [[Vladimiro-Suzdalės kunigaikštystė|Vladimiro-Suzdalės]] stiliumi, su penkiais [[kupolas|kupolais]], kuriuos puošia paauksuoti kryžiai. Statinys sumūrytas iš pilkų plytų. Vakariniame [[fasadas|fasade]] (į Vytauto pr. pusę) įrengtos trejos įėjimo durys. Jų puošnius [[Prieangis (patalpa)|prieangius]] remia išraiškingos kolonos.
 
Vidiniai šventovės skliautai paremti ant keturių kolonų. [[Altorius|Altoriaus]] erdvėje įrengtas centrinis Švč. Dievo Motinos altorius ir dešinysis – stačiatikių [[Vilniaus kankiniai|Vilniaus kankinių]] šventųjų Antano, Jono ir Eustachijaus garbei. Pastarasis altorius buvo sudarytas iš ikonų, gautų iš buvusios [[Telšių Šv. Nikolajaus Stebukladario cerkvė|Telšių Šv. Nikolajaus cerkvės]].
 
Naujosios šventovės vidus išpuoštas ikonomis, kurių dauguma buvo gauta iš dab. Šv.Arkangelo Mykolo bažnyčios. Ikonas restauravo dailininkai I. Rudolfas ir K. Ignatovičius, sumontavo šios srities specialistas I. Zinkevičius.
 
== Šaltiniai ==
eilutė 19 ⟶ 30:
 
== Nuorodos ==
 
* [http://www.panoramas.lt/m_katalog.php?p_id=717&lg=2 Kauno stačiatikių Apreiškimo katedra]▼
* [http://www.blagovest.lt/ Parapijos tinklalapis]
* [http://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/apreiskimo-svc-dievo-motinai-katedra-pradziu-pradzia-785119 Apreiškimo Švč. Dievo Motinai katedra: pradžių pradžia]
▲* [http://www.panoramas.lt/m_katalog.php?p_id=717&lg=2 Kauno stačiatikių Apreiškimo katedra (''panoramas.lt'')]
 
[[Kategorija:Lietuvos stačiatikių cerkvės]]
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Kauno_Apreiškimo_Švč._Dievo_Motinai_soboras"