Deir el Medina: Skirtumas tarp puslapio versijų

}}

'''Deir el Medina''' (Deir al Medina, {{ar|دير المدينة}}, ''Dayr al-Madīnah'') – archeologinė vietovė Egipte, vakariniame [[Nilas|Nilo]] krante, kitapus šiuolaikinio [[Luksoras|Luksoro]]. Šioje vietovėje buvo kaimelis, kuriame gyveno darbininkai, dirbę gretimuose [[Karalių slėnis|Karalių]] ir [[Karalienių slėnis|Karalienių slėniuose]] [[Naujoji Egipto karalystė|Senovės Egipto naujosios karalystės laikotarpiu]] apie 1550−1070 m. pr. m. e.

Deir el Medinos kaimelyje (senovėje vadinta ''Set Maat'' − „Tiesos vieta“, ir gyventojai − „Tiesos vietos tarnais“) gyveno kapų kalėjai, amatininkai, menininkai ir valdininkai, kurie vykdė Karalių ir Karalienių slėnių kapų įrengimą [[Naujoji Egipto karalystė|Senovės Egipto naujosios karalystės laikotarpio]] faraonams ir diduomenei. Geografiškai Tėbų nekropolio komplekse Deir el Medina yra tarp [[Ramezėjus|Ramezėjaus]] ir [[Medinet Habu]] šventyklų. Vietovė yra unikali tuo, kad leidžia istorikams tyrinėti, kaip gyveno to meto Senovės Egipto eiliniai piliečiai, ne karaliai, diduomenė ar žyniai. Savo socialiniu statusu kaimelio darbininkai neabejotinai buvo aukštesni už didžiąją dalį Senovės Egipto gyventojų valstiečių ir priskirtini to meto vidutiniajai klasei. Eilinių Senovės Egipto gyventojų namai buvo statomi iš saulėje degtų (džiovintų) plytų (plaušaplyčių). Ši statybinė medžiaga lengvai dūlėjo ir iš tokių statinių praktiškai nieko neišliko. Deir el Medina unikali tuo, kad joje pastatai buvo statyti iš akmenų ir išliko daug jų liekanų. Kaimelis buvo įrengtas slėnyje tarp kalvų dykumoje. Vandenį į kaimelį teko gabenti apie 1,5 km nuo Nilo, tačiau iš jo buvo patogiai pasiekiamos darbininkų pagrindinės darbo vietovės: Karalių ir Karalienių slėniai.