|
=== Sektų atsakomieji veiksmai ===
Sektos, paskelbtos nelegaliomis (kai kada – tiesiog pagarsėjusios, kaip destruktyvios), neretai ima veikti, prisidengdamos kitomis organizacijomis, dažniausiai – labdaringomis, mokslinėmis, meditacinėmis ir pan. (panašią taktiką naudoja [[munitai]] ir [[Scientologija|scientologijos bažnyčia]]). Destruktyvumu kaltinamos sektos visada neigia savo nusikaltimus, net jei jie patvirtinti teismais. Tokie nusikaltimai dažniausiai pateikiami, kaip sektos priešų sąmokslas ar nuo sektos atskilusių narių veiksmai. Kai kuriais atvejais, sektos, turinčios didesnę politinę įtaką, netgi taiko politinio spaudimo priemones prieš joms netinkamas vyriausybes (pvz., [[Scientologija|scientologų]] bažnyčios inicijuoti [[JAV]] pareiškimai dėl religinės diskriminacijos [[Prancūzija|Prancūzijoje]] ir [[Vokietija|Vokietijoje]]). Dalimi atvejų, persekiojamos sektos pasitraukia į pogrindį, kur tampa beveik nekontroliuojamomis. Kitais atvejais, destruktyvių sektų veikla (ir ideologija) ilgainiui pakinta, tapdama priimtina likusiai visuomenės daliai (pvz., [[skapai]]) arba sekta tiesiog nustojama laikyti destruktyvia dėl jos įsigalėjimo.
=== '''Dešimt bendrų krikščioniškų sektų bruožų''' ===
Žvilgsnis į Bibliją padeda atskleisti esminius sektų atpažinimo būdus. Pagrindinių krikščionių tikėjimo tiesų neigimas pagimdo įvairių fenomenų. Kartu su bibliniais kriterijais jie padeda identifikuoti sektas.
1. '''''Nutraukiami''' ryšiai su istorine krikščionybe''. Bet kokia krikščionių Bažnyčia auga ant pirmųjų apaštalų Bažnyčios pamato ir remiasi jos principais bei mokymu. Netgi nepaisydami naujų reformų, Lutheris ir Calvinas remiasi Pauliumi arba Bažnyčios Tėvais, pavyzdžiui, Augustinu. Reformatoriai pripažino ir pirmųjų šimtmečių ekumeninių Bažnyčios konsiliumų nutarimus. Sektos – priešingai, dažniausiai stengiasi pradėti nuo nulio, o visą nueitą krikščionybės kelią vadina tiesiog klystkeliu.
2. '''''Radikalus tikėjimas''' – bet ne į Dievą''. Sektose dažniausiai pastebimas didelis tikėjimas, religingumas, radikalus iki fanatizmo. Tačiau sektantiškas tikėjimas nukreiptas ne tiek į Dievą ar absoliutą, netgi ne į religinį turinį ar anapusinę būtį, kiek į žmogišką, apčiuopiamą absoliuto įsikūnijimą – į pačią bendruomenę bei jos vadovus.
3. '''''Išskirtinumas'''''. Dažniausiai tvirtai laikomasi nuomonės, kad išganymas galimas tik jų organizacijoje. Už sektos ribų, netgi Bažnyčiose išsigelbėjimo nesą.
4. '''''Antiekumeniškumas'''''. Sektos mano esančios aukštesnėje dvasinėje pakopoje negu Bažnyčios. Todėl galimybę bendradarbiauti, netgi bendrauti su kitomis Bažnyčiomis dažniausiai atmeta. Be to, neretai jos užsiima griežta jų kritika.
5. '''''Sureikšminami antraeiliai dalykai'''''. Greta centrinių tikėjimo elementų ypač pabrėžiami antraeiliai, tokie kaip krikštas, pamaldos, tarnystės, drabužiai, muzika, dešimtinės davimas ir kt. Jie dažnai tampa sektų "vizitine kortele".
6. '''''Nuvertinamas Jėzus''' ir jo darbai''. Atperkamoji Jėzaus mirtis ant kryžiaus dažnai nelaikoma pakankama arba netgi vadinama nesėkme. Neretai menkinamas arba atmetamas Jėzaus dieviškumas.
7. '''''Greta Biblijos pripažįstami ir kiti autoritetingi apreiškimo šaltiniai, kurie praktiškai laikomi netgi pranašesniais ir už ją'''''. Dažnai sektą galima atpažinti iš įsitikinimo, jog Bibliją būtina papildyti tam tikrais autoritetingais šaltiniais. Pranašai remiasi naujomis, visiems privalomomis pranašystėmis, arba greta Biblijos kaip nauju apreiškimu ima naudotis kokia nors papildoma knyga. Pavyzdžiui, mormonai – "Mormono knyga", munistai – "Dieviškuoju principu".
8. '''''Abejojama išganymu'''''. Išorinis griežtumas ir disciplina dažnai nustelbia amžinojo išganymo per Jėzų suvokimą. Sektų nariai nėra tikri, kad jie išganyti. Tai susiję su Jėzaus vaidmeniu. Jei Jėzaus darbų, mirties ir prisikėlimo reikšmė sumenkinama, tai jis, žinoma, ir negali garantuoti išganymo.
9. '''''Kritika neįmanoma'''''. Sektose nėra atviros ir laisvos diskusijos. Vadovai nustato ir (iki detalių) nurodo, kas yra teisinga. Sektų nariai nepriima išorinės kritikos ir naikina visas kritiško pokalbio galimybes.
10. '''''Dominuojantys vadovai'''''. Dažniausiai sektoms vadovauja stiprios asmenybės, kurių elgesį bei mokymą bendrijos viduje kritikuoti draudžiama. Kai kuriais atvejais įsigali asmenybės kultas arba vadovas netgi sudievinamas.
== Labiausiai pagarsėjusios destruktyvios sektos ==
| 