|
Vakcinoms keliami dideli reikalavimai – itin kruopščiai tikrinama jų kokybė, saugumo standartai, sekama gamybos ir tiekimo tvarka, stebimi nepageidaujami reiškiniai.
== Vakcinų mitai ir realybė ==
Viešojoje erdvėje sklando įvairi informacija apie vakcinas ir vakcinaciją. Deja, ji ne visuomet atitinka realybę. Keletas pagrindinių [[mitas|mitų]] apie vakcinas:
# Vakcinos yra nesaugios. Iš tiesų vakcinos yra „kenksmingos“, nes gali sukelti trumpalaikį paraudimą ar patinimą. Visgi toks nežymus „kenksmingumas“, palyginti su vakcinų teikiama nauda, yra mažareikšmis.
# Kūdikiai neturėtų būti skiepijami, nes yra per maži. Iš tiesų dauguma ligų kūdikiai užsikrečia, kol yra maži, dėl to svarbu, kad laiku būtų atliktas vakcinacijos kursas nuo konkrečių ligų.
# Užsikrėsti natūraliu būdu yra geriau, nei skiepytis. Šio mito šalininkai teigia, kad natūraliai užsikrėtus ir persirgus bet kuria liga, įgyjamas geresnis imunitetas, nei pasiskiepijus. Be to, dažniausiai imunitetas įgyjamas, liga persirgus vieną kartą, tuo tarpu nusprendus skiepytis, gali prireikti kelių vakcinacijos [[dozė|dozių]]. Visgi dažnai pamirštama kaina, kurią tenka sumokėti vienu ir kitu atveju. Vakcinacijos kaina – galimas trumpalaikis nepatogumas dėl skiepo, o kaina, kurią tenka mokėti nepasiskiepijus, yra kur kas didesnė. Pavyzdžiui, poliomielitu susirgusiam žmogui gresia [[paralyžius]], [[hepatitas|hepatitu]] B užsikrėtusiam – [[kepenys|kepenų]] sutrikimai.
# Vaikams skiepijama per daug vakcinų. Kai kurie vakcinų priešininkai teigia, kad vaikų ir naujagimių organizmai yra žalojami dėl daugybės jiems skiriamų vakcinų bei teigia, kad anksčiau vaikai buvo skiepijami tik nuo keleto virusų. Visgi kūdikiai kasdien susiduria su daugybe virusų ir bakterijų, todėl jiems įskiepijamos vakcinos nėra kažkuo išskirtinės. Be to, palyginus su praeitimi, dabar vakcinose yra kur kas mažiau imunologinių dirgiklių.
# Vakcinos silpnina ir alina [[Imuninė sistema|imuninę sistemą]]. Šis mitas dažniau kyla dėl to, jog lyginami natūralūs virusai ir vakcinos bei jų įtaka organizmui. Natūraliai persirgus kai kuriais virusais, iš tiesų gali susilpnėti persirgusiojo imuninė sistema, tačiau vakcinų atveju yra kitaip – virusai yra taip nuslopinti, jog jie nebesugeba susilpninti imuninės sistemos.
# Vakcinos sukelia [[autizmas|autizmą]]. Kai kurie tėvai ėmė baimintis kombinuotos tymų, [[parotitas|parotito]] ir raudonukės vakcinos, nes [[žiniasklaida|žiniasklaidoje]] buvo pasirodę spėliojimų, esą, ji sukelia autizmą. Daugiausiai prie šio mito kūrimo prisidėjo klaidinga gydytojo [[gastroenterologija|gastroenterologo]] Andrew Wakefield paskelbta informacija, kuri vėliau buvo paneigta. Po žiniasklaidoje plačiai nuskambėjusios istorijos buvo atlikti tyrimai, kurie paneigė sąsają tarp kombinuotos tymų, parotito ir raudonukės vakcinos ir autizmo.
# Vakcinose yra [[gyvsidabris|gyvsidabrio]] turinčio [[konservantas|konservanto]] [[tiomersalis|tiomersalio]], kuris kenkia žmonėms. Šio mito grėsmė slypi paprasčiausiame nežinojime, kas tas tiomersalis ir kaip jis veikia. Tiomersalis yra iš [[tiosalicilo rūgštis|tiosalicilo rūgšties]] ir gyvsidabrio pagamintas konservantas, esantis kai kuriose vakcinose. Jo paskirtis – apsaugoti vakciną nuo užteršimo bakterijomis. Nors didelės gyvsidabrio dozės gali būti pavojingos gyvybei, jo kiekis, esantis vakcinoje, nėra kenksmingas vaiko sveikatai. Tai įrodyta įvairių tyrimų metu. Be to, nėra užfiksuota atvejų, jog vakcinoje esančio gyvsidabrio kiekis būtų pakenkęs žmonėms. Kai kurie žmonės taip pat ima jaudintis dėl vakcinose esančio gyvsidabrio dozės sužinoję, jog tiomersalis nebėra naudojamas, kuriant naujas vakcinas. Taip yra dėl to, jog dabar dažniausiai yra gaminamos vieno, o ne dviejų buteliukų dozės, todėl yra sumažėjusi užterštumo galimybė. Be to, kai kuriose vakcinose naudojami kitokie konservantai.
# Vakcinos sukelia [[artritas|artritą]], [[išsėtinė sklerozė|išsėtinę sklerozę]] ir [[neurologija|neurologinius]] sutrikimus. Šio mito formavimuisi, ko gero, daugiausiai įtakos turi žiniasklaidoje pasirodžiusi medžiaga, jog po skiepų išsivystė viena iš šių ligų. Problema yra ta, jog „atrandamas“ ryšys tarp dviejų veiksnių, kurie galėjo neturėti jokios sąveikos tarpusavyje. Jei pirmas veiksmas įvyko prieš antrą, dar nereiškia, kad antras veiksmas yra pirmo veiksmo pasekmė. Norint paneigti šį mitą, buvo atlikti tyrimai, kurių rezultatai teigė, jog išsėtinės sklerozės dažnumas tarp paskiepytų ir neskiepytų asmenų yra toks pats.
Pamiršimas yra viena iš sąlygų gimti mitams. Kylant diskusijoms dėl skiepų veiksmingumo, verta prisiminti, kad dėl skiepų išnykus ar suvaldžius daugelį užkrečiamųjų ligų, natūraliai pamirštama, kas buvo prieš taikant visuotinės vakcinacijos metodą. Nebeprisimenant prieš tai siautėjusių užkrečiamų ligų kelto pavojaus, iškyla grėsmė nuvertinti vakcinacijos svarbą.
== Antivakcininiai judėjimai ir jų analizė ==
|
