Violeta Urmanavičiūtė-Urmana: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
biografijos faktai, buvo daug netikslumu ir sprach
S Atmestas Violeta Urmana-Nigro pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Lot-bot-as keitimas)
Eilutė 6:
| paveikslėlio dydis = 180px
| gimimo data = {{Gimė|1961|08|19|T}}
| gimimo vieta = {{flagicon|Lietuva|SSR}} [[Marijampolė|Kapsukas]]
| mirties data =
| mirties vieta =
| tautybė =Lietuve
| tėvas = Algimantas Urmanavičius
| motina = Aldona Urmanavičienė
Eilutė 28:
}}
 
'''Violeta Urmanavičiūtė-Urmana''' (g. [[1961]] m. [[rugpjūčio 19]] d. [[Marijampolė|MarijampolejeKapsuke]]) – pasaulinio garso operos solistė, Lietuvos operos primadona.
 
== Biografija ==
Gimė tremtinių šeimoje, vaikystę praleido [[Jūrė]]je. ir Marijampoleje.Nuo [[1968]] m. mokėsi Marijampoles [[Marijampolės Rygiškių Jono gimnazija|Kapsuko J. Jablonskio vidurinėje mokykloje]] , nuo [[1973]] m. Marijampoles [[Marijampolės Rimanto Stankevičiaus pagrindinė mokykla|Kapsuko 2-ojoje vidurinėje mokyklojemokykle]]. Dainavo „[[Dainų dainelė]]je“. [[1969]]–[[1977]] m. mokėsi Kapsuko vaikų muzikos mokyklos, 1977–[[1981]] m. [[Kauno Juozo Gruodžio konservatorija|Kauno J. Gruodžio aukštesniosios muzikos mokyklos]] fortepijono klasėse.
 
[[1981]]–[[1986]] m. studijavo tuometines [[Lietuvos muzikos ir teatro akademija|LietuvosLSSR konservatorijos]] profesorės [[Vlada Mikštaitė|LiudosVlados GrybauskienesMikštaitės]] fortepijono klasėje, 1986–[[1991]] m. pratęsė mokslus profesores Vlados Mikstaites solinio dainavimo klasėje (vadovė [[Giedrė Kaukaitė]]). 1991–[[1993]] m. studijavo [[Miunchenas|Miuncheno]] aukštosios muzikos mokyklojemokyklos MeistriskumoAstrid klasejeVarnay meistriškumo klasėje, tuo pačiu metu lankė operos studiją prie Miuncheno valstybinės operos. <ref>Kas yra kas. Lietuvos moterys. – Kaunas: Neolitas, 2007. – 487 p.</ref> [[2005]] m. liepos mėn. susituokė su italų tenoru [[Alfredo Nigro]].
 
== Kūrybinė veikla ==
Nuo 1993 m. Irin sekmingai pradėjo laisvai samdomos dainininkės karjerą Vokietijoje, Šveicarijoje, Prancūzijoje, o. 1993–[[1994]] m. laimėjo debiutavokeletą tarptautinių konkursų, buvo pakviesta debiutuoti Bairoito festivalyje, o netrukus – ir Milano [[La Scala|La Scaloje]]. [[1996]] m. debiutavo [[Viena|Vienos]] valstybinėje operoje. [[2001]] m. pavasarį debiutavo [[Niujorkas|Niujorko]] koncertų salėje „Carnegie Hall“ ir „Metropolitan Opera“ teatre.
1992 m. Francisco Vinas vokalistu konkurse Barselonoje laimejo Grand Prix ir Premija geriausiam mecosopranui ir dvi specialiasias premijas. 1994 m. laimejo vokalistu konkurse " Wagner Stimmen" Strasbure.
 
1993 m. Irin sekmingai pradėjo laisvai samdomos dainininkės karjerą Vokietijoje, Šveicarijoje, Prancūzijoje, o 1994 debiutavo Bairoito festivalyje ir Milano [[La Scala|La Scaloje]]. [[1996]] m. debiutavo [[Viena|Vienos]] valstybinėje operoje. [[2001]] m. pavasarį debiutavo [[Niujorkas|Niujorko]] „Metropolitan Opera“ teatre.
 
Nuo to laiko ji pastoviai dalyvauja įvairių festivalių (Bairoito (Vokietija), Provanso Ekso, Oranžo (Prancūzija), Edinburgo (Jungtinė Karalystė), Liucernos (Šveicarija), Zalcburgo (Austrija), Ravenos (Italija) ir kt.) pastatymuose ir koncertuose. Kaip solistė dainavo garsiausiose pasaulio ir Europos koncertų salėse: Niujorko „Carnegie Hall“ (JAV), Vienos „Musikverein“ (Austrija), Amsterdamo „Concertgebouw“ (Nyderlandai), Berlyno ir Miuncheno filharmonijose (Vokietija), Paryžiaus „Salle Pleyel“ ir „Teatre des Champs-Elysees“ (Prancūzija), Los Andželo „Disney Hall“ (JAV), Romos „Santa Cecilia“ (Italija), Tokijuje (Japonija), Jeruzalėje (Izraelis) ir kt. Yra viena iš labiausiai pasaulyje vertinamų mecosopranų, ypač Dž. Verdžio ir R. Vagnerio operose. 2004 m. pradėjo naują savo karjeros etapą kaip dramatinis sopranas. Labai greitai įsitvirtinusi naujame repertuare tapo viena iš pasaulyje geidžiamiausių sopranų, atlikdama tokius vaidmenis kaip: Norma („Norma“), Aida („Aida“), Lady Macbeth („Macbeth“), Leonora („La forza del desino“), Gioconda („La Gioconda“), Elisabetta („Don Carlo“), Amelia („Un ballo in maschera“), Isolde („Tristan und Isolde“), Ariadne („Ariadne auf Naxos“) ir kt.
 
Nuolat dainuoja Milano „La Scala“ ir Florencijos (Italija), Vienos (Austrija), Londono (Jungtinė Karalystė), Niujorko „Metropolitan“ ir San Francisko (JAV), Miuncheno ir Berlyno (Vokietija),Paryžiaus (Prancūzija), Barselonos, Madrido ir Sevilijos (Ispanija) ir kt. garsiausių operos teatrų scenose. Surengė rečitalius Milane („La Scala“ teatras, Italija), Londone (Jungtinė Karalystė), Briuselyje (Belgija), Šubertiados festivalyje Švarcenberge (Austrija), Barselonoje (Ispanija) ir kt. Dainavo diriguojant žymiausiems pasaulio dirigentams: R. Mučiui, G. Sinpoliui, P. Boulezui, C. Abbado, G. Pretreʼui, J. Levineʼui, S. Rattleʼui, Z. Mehtai ir kt. Nuo 1995 m. reguliariai koncertuoja Lietuvoje.
 
Jos karjera iamzinta daugelyje garso ir vaizdo irasu : Dž. Pučinio „Rediscovered“, Dž. Verdžio „Requiem“ (soprano solo), „Requiem“ (mecosoprano solo), „Aida“ (Aida, Niujorko „Metropolitan“ opera (JAV); Milano „Teatro alla Scala“ (Italija), „La forza del destino“ (Leonora), „Un ballo in maschera“ (Amelija), „Oberto“ (Cuniza), „Il trovatore“ (Azucena), „Macbeth“ (Lady Macbeth), „Don Carlo“ (Eboli), R. Vagnerio „Siegfried“ (Bruennhilde), „Parsifal“ (Kundry), U. Giordano „Andrea Chenier“ (Maddalena di Coigny), P. Mascagni „Cavalleria rusticana“ Santuzza), A. Ponkielio „La Gioconda“ (Džokonda), B. Bartoko „Mėlynbarzdžio pilis“ (Judith), I. Stravinskio „Le rossignol“ (La Mort, išleista kompaktinė plokštelė, sukurtas filmas), A. Zemlinskio „6 dainos Meterlinko tekstais“, G. Malerio „Daina apie žemę“, „Dainos Riukerto tekstais“, L. van Bethoveno XI simfonija, G. Martucci „Canzone die ricordi“, H. Berliozo „Kleopatros mirtis“, ištraukos iš R. Vagnerio operų „Dievų sutemos“ ir „Tristanas ir Izolda“ ir kt. Atliko Kundry vaidmenį filme „Šv. Gralio beieškant“, sukurtame pagal R. Vagnerio operos „Parsifalis“ ištraukas (rež. T. Palmeris). e auf Naxos“) ir kt.
 
2001 m. ji apdovanota Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premia ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, „Kipro“ statulėle, tais pačiais metais Karališkoji filharmonijos sąjunga (Jungtinė Karalystė) apdovanojo už neeilinius pasirodymus Dž. Verdžio „Requiem“ ir R. Vagnerio „Persifalis“, 2002 m. Italijoje pelnė prestižinę tarptautinę kritikų premiją „Franco Abbiati“, žurnalas „LʼOpera“ (Italija) nominavo geriausio metų soprano ir mecosoprano kategorijose, buvo išrinkta metų mecosopranu už Didonės vaidmenį H. Berliozo operoje „Trojėnai“, pastatytoje Florencijoje (Italija), 2007 m. įteiktas Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos apdovanojimas, suteiktas Marijampolės garbės piliečio vardas, 2009 m. apdovanota Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos garbės ženklu „Lietuvos tūkstantmečio žvaigždė“ už nuopelnus garsinant Lietuvos vardą, Vienoje suteiktas Austrijos „Kammersängerin“ titulas, 2013 m. – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos garbės daktaro vardas, 2014 m. apdovanota Italijos Respublikos ordino „LʼOrdine della Stella dʼItalia“ Komandoro kryžiumi. Nuo 2015 m. Violeta Urmanaviciute-Urmana yra UNESCO menininke taikai.
 
Indomus faktas : režisieriaus A. G. Inarritu meniniame filme "Birman" (2014 m.) panaudotas „Deutsche Gramophon“ įrašo G. Malerio „Riukerto dainos“ fragmentas „Ich bin der Welt abhanden gekommen“, kurį atlieka V. Urmanavičiūtė-Urmana. Išleistas šio filmo garso takelio kompaktinis diskas, jame yra ir ši V. Urmanavičiūtės-Urmanos atliekama daina. 2015 m. sis filmas sulauke didelio demesio ir buvo nominuotas 7-iems Auksiniams gaubliams (laimėjo 2) ir 9-iems Oskarams. 
 
V. Urmanavičiūtės repertuaras labai platus. „Nuo Verdi ir Vagnerio“ – taip ji pristatoma pasaulio kataloguose. Yra dainavusi garsiausių pasaulio teatrų scenose – Niujorke, [[Milanas|Milane]], Miunchene ir kitur. V. Urmanavičiūtė dainavo diriguojant garsiausiems pasaulio bei Lietuvos dirigentams. Pasak dirigento Riccardo Muti, Violeta Urmana – „labai aukšto lygio dainininkė, šiuo metu, ko gero, gražiausias [[mecosopranas]] pasaulyje. Tokie balsai kaip jos – išimtis. V. Urmanos vokalinės galimybės labai didelės. Jos diapazonas išties labai platus, ypač – viršutiniojo registro. Kai kalbame apie jos dainavimą, kalbame jau ne apie meco ar sopraną, o apie nepaprasto grožio ir galimybių balsą, dainuojant tiek aukštais, tiek žemais registrais, ir apie nepaprastą dainininkės talentą“. <ref>Riccardo Muti // Muzikos barai, 2000, Nr. 7-8</ref>
eilutė 63 ⟶ 51:
* [[2011]] m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos garbės daktarė <ref>[http://www.15min.lt/naujiena/kultura/renginiai/zbignevas-ibelgauptas-ir-violeta-urmana-vainikuoja-akademines-meno-bendruomenes-svente-29-203814 Violetai Urmanai suteiktas Garbės daktaro vardas, 2012-03-15]</ref>
* 2011 m. LR kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“
* 2014 m. Italijos Respublikos ordino „LʼOrdine della Stella dʼItalia“ Komandoro kryžius. 
* 2015 m. UNESCO menininke taikai
 
== Šaltiniai ==
eilutė 76 ⟶ 62:
{{Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai}}
 
{{DEFAULTSORT:Urmanavičiūtė-Urmana, Violeta}}
[[Kategorija:Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai]]
[[Kategorija:Mecosopranai]]