Naujosios Zelandijos istorija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Maoriai medžiojo didelius Naujosios Zelandijos gyvūnus, tad [[moa]], neskraidantis [[Beketeriai paukščiai|paukštis]], buvo išnaikintas apie [[1500]] m. Kai didieji gyvūnai buvo išnaikinti ar mažai belikę maorių kultūra išgyveno didelius pokyčius su regioniniais skirtumais. Kur buvo galima auginti [[Valgomoji kolokazija|kolokaziją]] ir [[Batatas|batatą]] vystėsi hortikultūra. Kitur, buvo auginamas kopūstmedis ir įvairūs laukiniai augalai. Karas įgavo reikšmę, kai prasidėjo konkurencija dėl žemės ir kitų resursų. Tais laikais įtvirtinta pa tapo įprasta, bet ginčijamasi kaip dažnai vykdavo karai. Kaip kitose regiono šalyse [[kanibalizmas]] buvo karo dalis.

Maoriams vadovaudavo vadai. Pareigybė dažnai, bet ne visada, buvo paveldima. Vadas arba vadė turėdavo pademonstruoti lyderio savybes, kad nebūtų išstumti. Svarbiausias prieškolonijinės maorių visuomenės vienetas buvo ''whānau'' arba išplėsta šeima. Keletas šeimų sudarė ''hapū'', o šių keletas sudarė ''iwi'' arba gentį. Hapū prekiaudavo ir bendradarbiaudavo, bet dažnai ir tarpusavyje pešdavosi. Maoriai išsaugojo savo istoriją žodžiu dainuose, pasakojimuose ir giesmėse. Patyrę meistrai galėjo padeklamuoti šimtmečių senumo genties genealogiją (''whakapapa''). Menams priklausė oratorija (''whaikōrero''), šokiai, pavyzdžiui, ''haka'', audimas, medžio drožimas, tā moko (tatuiravimas).