Naujosios Zelandijos istorija: Skirtumas tarp puslapio versijų

S (Šablonų peradresavimų šalinimas)
== Polineziečių įsikūrimas ==
 
Naująją Zelandiją apgyvendino polineziečiai iš Rytų Polinezijos. Daiktiniai įrodymai teigia, kad tai įvyko apie [[1280]] m. Buvo rasta ankstesnių radinių, bet vėliau paaiškėjo, kad jie nepatikimi.
 
Atvykėlių palikuonys tapo [[maoriai]]s, kurie sukūrė savitą kultūrą. Mažytės [[Čatemo salos]] į rytus nuo Naujosios Zelandijos buvo apgyvendintos apie [[1500]] m. Lingvistiniai tyrimai rodo, kad jų vietiniai gyventojai [[morioriai]] atsirado, kad maoriai iš Naujosios Zelandijos patraukė į rytus.
 
Maoriai medžiojo didelius Naujosios Zelandijos gyvūnus, tad [[moa]], neskraidantis [[Beketeriai paukščiai|paukštis]], buvo išnaikintas apie [[1500]] m. Kai didieji gyvūnai buvo išnaikinti ar mažai belikę maorių kultūra išgyveno didelius pokyčius su regioniniais skirtumais. Kur buvo galima auginti [[Valgomoji kolokazija|kolokaziją]] ir [[Batatas|batatą]] vystėsi hortikultūra. Kitur, buvo auginamiauginamas laukiniai augalaikopūstmedis ir kopūstmedisįvairūs laukiniai augalai. Karas įgavo reikšmę, kai prasidėjo konkurencija dėl žemės ir kitų resursų. Tais laikais įtvirtinta pa tapo įprasta, bet ginčijamasi kaip dažnai vykdavo karai. Kaip kitose regiono šalyse [[kanibalizmas]] buvo karo dalis.
 
Maoriams vadovaudavo vadai. Pareigybė dažnai, bet ne visada, buvo paveldima. Vadas arba vadė turėdavo pademonstruoti lyderio savybes, kad nebūtų išstumti. Svarbiausias prieškolonijinės maorių visuomenės vienetas buvo ''whānau'' arba išplėsta šeima. Keletas šeimų sudarė ''hapū'', o šių keletas sudarė ''iwi'' arba gentį. Hapū prekiaudavo ir bendradarbiaudavo, bet dažnai ir tarpusavyje pešdavosi. Maoriai išsaugojo savo istoriją žodžiu dainuose, pasakojimuose ir giesmėse. Patyrę meistrai galėjo padeklamuoti šimtmečių senumo genties genealogiją (''whakapapa''). Menams priklausė oratorija (''whaikōrero''), šokiai, kurių tarpe buvo ''haka'', audimas, medžio drožimas, tā moko (tatuiravimas).
=== Maorių atsakas ===
 
Santykiai su europiečiais įvairiai įtakojoveikė maorius. Toliau nuo jūros gyvenimas nepasikeitė, nors prekybos keliu buvo gaunami metaliniai [[kirvis|kirviai]] ir žvejybos [[Kabliukas|kabliukai]]. O europiečių dažnai lankomos gentys, pvz., Ngā Puhi [[Nortlandas|Nortlande]], patyrė didelių permainų.
 
Maoriai neturėjo jokių didelio nuotolio ginklų išskyrus iečių (''tao'') ir muškietų atsiradimas smarkiai pakeitė karo eigą. Muškietų turinčios gentys žudydavo ir pavergdavo tas, kurios jų neturėjo. Todėl ginklai tapo labai vertinami ir maoriai daug sumokėdavo už vienintelę muškietą. [[Muškietų karas]] baigėsi po [[1830]] m., kai dauguma genčių turėjo šaunamųjų ginklų ir buvo pasiektas naujas jėgos balansas. [[1835]] m. taikius moriorius užpuolė Ngāti Mutunga ir Ngāti Tama maoriai. [[1901]] m. buvo belikę tik 35 morioriai, bet jų skaičius vėliau išaugo.
Anoniminis naudotojas