|
[[Vaizdas:Traditional Lithuanian dancers3.jpg|miniatiūra|210px|right|Lietuvių šokėjai su tautiniais rūbais (LKKA tautinių šokių ansamblis „Rasa“)]]
[[Vaizdas:Lithuanian folklore performance.jpg|miniatiūra|210px|right|Tradicinį šokį atlieka apeiginio folkloro grupė [[Kūlgrinda (grupė)|Kūlgrinda]]]]
* Makaka
'''Lietuvių liaudies šokiai''' – [[lietuviai|lietuvių]] tautos meninės kūrybos dalis, tradicinės [[choreografija|choreografijos]] palikimas, kurį sudaro lyriniai, buitiniai ar jumoristiniai [[šokis|šokiai]], rateliai, ratu šokami [[žaidimas|žaidimai]]. Didžioji jų dauguma skirta pasilinksminimams, tačiau yra ir įdomių apeiginių ratelių bei šokių, kurie siejami su kalendorinėmis, darbo ir [[vestuvės|vestuvių]] apeigomis. Daugelis jų yra paplitę visoje Lietuvoje, tačiau kiti būdingi tik tam tikruose [[etnografija|etnografiniuose]] regionuose. Liaudies šokiais garsinamas savas kraštas, išreiškiamas tautos charakteris, istorija, tikėjimas, gyvenimo būdas, net supanti gamta.
Lietuvių liaudies šokius daugiausiai šoka moterys. Vyrų šokių labai maža. Mišriuose grupiniuose šokiuose vyrai ir moterys yra lygūs partneriai. Šokama daugiau pilna pėda, nes taip lengviau šokti ant pievos ar žemės. Rankų judesių nedaug, dažniausiai jos ant klubų ar prilaikančios ilgą sijoną. Šokio tempas kartais greitokas, bet niekada nepereinantis į šėlimą. Šokiuose atsispindi [[Žemdirbystė|žemdirbių]] tautos santūrus charakteris. Liaudies šokiai dažnai glaudžiai rišasi su daina, muzika, šokio apranga, papročiais.
== Istorija ==
Seniausios rašytinės žinios apie [[baltai|baltų]] genčių apeigų šokius pasiekia mus iš įvairių keliautojų, pradedant [[X a.]] Spėjama, kad seniausia šokio forma buvo religinių [[apeigos|apeigų]] kilmės. Tai buvo ėjimas grandine, laukų ir šventų vietų apvaikščiojimas, ritmiškas pašokimas ar pritūpimas pagal dainuojamą dainą, naudojant įvairius atitinkamo ritualo įrankius (gėles, duoną, gėrimą, ugnį, smilkalus). Pati aukojimo funkcija sudarė religinį šokį. Ilgainiui apeigos vis labiau prarado religinę prasmę ir per [[Paprotys|papročius]] tapo pasilinksminimu. Šių šokių pobūdis derinosi su žemdirbio gyvenimo ciklu. Įvairių darbų pabaigtuvių, šeimos gyvenimo įvykių ir švenčių proga buvo šokami atitinkami šokiai. Pvz. [[Kalėdos|kalėdiniai]]: „Jievaro tiltas”; [[Joninės|Joninių]]: „Blezdingėlė”,„Sukčius”; [[rugiapjūtė]]s: „Rugeliai”, „[[Kubilas (šokis)|Kubilas]]”; vestuvių: „Sadutė”, „Marčios šokis” ir kt.
Ilgainiui tradiciniai papročių šokiai ėmė keistis kitų tautų šokių įtakoje. Pvz. [[XVIII a.]] pradžioje [[menuetas]], [[polonezas]], [[kadrilis]] davė pradžią atsirasti tokiems šokiams kaip „Jonkelis”, „Gyvataras”, „Žiogelis”, „[[Kepurinė]]”, „Šustas” ir t. t. [[XIX a.]] paplitusi [[polka]] tapo lietuvių liaudies šokių pagrindu. Pvz. „[[Suktinis]]”, „[[Klumpakojis]]”, „Noriu miego” ir kt.
[[XX a.]] pradžioje, tautinei sąmonei ir sąvokai ryškėjant, atsirado noras ir reikalas nusikratyti svetimybėmis, pasirodyti savu [[folkloras|folkloru]]. Nepriklausomybės metais kūno kultūros mokytojai rinko senuosius liaudies šokius, žaidimus, dainas, juos sustilizavo, atkūrė. Paruošę 16 šokėjų, dalyvavo sporto švenčių tautinių šokių varžybose. [[1935]] m. tarptautinėje parodoje [[Londonas|Londone]] pašokti „Kubilas”, „Blezdingėlė” ir „Kepurinė” sukėlė nepaprastą pasisekimą. [[1937]] m. [[birželio 29]] d. [[Kaunas|Kaune]] „Jaunosios Lietuvos” surengta šventė laikoma pirmąja šokių švente. Joje 448 šokėjai, atrinkti iš įvairių Lietuvos vietovių, pagal bendrą aikštės brėžinį pašoko keletą tautinių šokių.<ref>Jaunalietuviai baigė savo sąskrydį // [[Lietuvos žinios]], 1937-06-30, Nr. 144 (5413), 2 psl. [http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=83494]</ref> Tarpukaryje liaudies šokiai buvo pristatomi [[Dzūkija|Dzūkijoje]] vykusiose [[Senovės dienos]]e.
Senesnės kilmės liaudies šokiams daugiausia būdavo pritariama dainuojant, o nuo [[XIX a.]] vidurio atsirado instrumentinis pritarimas. Nemaža dalis liaudies šokių turi dainuojamuosius posmus. Tai įrodo, kad jie atsirado iš žaidimų.
Seniesiems šokiams būdingas ramus, lėtas tempas, nesudėtingas, vaikščiojamojo pobūdžio žingsnis. Vėliau pradėta šokti greitesnio tempo šokius. Šokiams pritarti buvo kviečiami muzikantai, grojantys [[armonika]], [[smuikas|smuiku]], būgneliu.
Pastaruoju metu tradiciniai liaudies šokiai stilizuojami, perkuriami ir pritaikomi [[scena]]i. Sceniniam liaudies šokiui yra skirti ir sceniniai rūbai, kurie šiek tiek skiriasi nuo tautinių, pvz. šokėjų sijonai dažnai būna patrumpinti, kad būtų patogiau šokti.
Sceninius liaudies šokius ir jų kompozicijas, be kurių neapseina didžiausios šventės, kūrė [[Juozas Lingys]] („Lenciūgėlis“ (1943), „Malūnėlis“ (1944), „Sadutė“ (1946), „Jievaro tiltas“, „Džigūnas“, „Blezdingėlė“ (visi 1947), „Gaidys“ (1948), „Kupolinis“, „Rusnietis“ (abu 1968), „Šventinė polka“ (1973)), [[Juozas Gudavičius (1926)|Juozas Gudavičius]] („Klumpakojis“ (1951), „Rezginėlė“ (1955), „Skepetinė“ (1963), „Viliotinis“ (1968) ir kt.), Marija Baronaitė (prisidėjo kuriant sceninius šokius „Kepurinę“, „Blezdingėlę“, „Šustą“, „Sukčių“ ir kt.; žymiausias šokis „Kalvelis“ (1936)).<ref>[https://smp2014me.ugdome.lt/mo/SOKIS/SO_MO3_D1/st_kurejai.html Žymiausi lietuvių sceninio šokio kūrėjai]</ref>
== Liaudies šokiai Lietuvos regionuose ==
[[Aukštaitija]] garsėja rateliais. Netgi dainos yra virtusios rateliais. Jie nesudėtingi, dviejų dalių, kur pirmoje einama ratu, o antroje sukamasi už parankių ar pinamas [[žilvitis]] („Skrenda gegutė“, „Augo liepa“), kartais įvairiais būdais supinama grandinėlė („Kas darži“). Taip pat čia paplitę nelietuviškos kilmės šokiai – „[[Krakoviakas]]“, „[[Lezginka]]“, ,,Vengierka“ ir kiti.
[[Suvalkija]] žinoma linijiniais rateliais („Simas mano dėdė“). Yra ir žaidybinių ratelių, kur iliustruojamas tekstas („Tupi žvirblis pabaryje“). Neįmantrūs vietinės kilmės šokiai: „Ciceliukė Marceliukė“, „Kubilas“, „Pipiras“.
Senoji apeiginė choreografija geriausiai pristatoma [[Dzūkija|Dzūkijoje]]. Ji siejasi su Kalėdų laikotarpiu ir vestuvinėmis apeigomis („Aš motulai pašoksiu“). Dzūkiški šokiai yra „Melnykas“, ,,Suktinukas“, „Tancius“ bei nevietinės kilmės – „Karobuška“, „Čerkesas“.
Daugiausiai šokių sukurta [[Žemaitija|Žemaitijoje]]. Žemaitiški šokiai paprastai nebuvo šokami kituose regionuose – „Lakišius“, „Lestingis“, „Marcelė“, „Vajaunas“, „Vokietuks“, „Jonkelis“, „Uolinderis“, „Šeinas“, „Galiopas“, „Grečenikė“ ir kiti.
== Tautinių šokių ansambliai ==
Lietuvių liaudies šokius šoka žymiausi Lietuvoje tautinių dainų ir šokių kolektyvai:
* [[Valstybinis dainų ir šokių ansamblis Lietuva]], profesionalus šokėjų, muzikantų ir choro grupių ansamblis, įsteigtas [[Vilnius|Vilniuje]] 1940 m.
* [[Nemunas (ansamblis)|Nemunas]], [[Kauno technologijos universitetas|Kauno technologijos universiteto]] dainų ir šokių ansamblis (nuo 1949 m.)
* [[Sietuva (ansamblis)|Sietuva]], jaunimo tautinių šokių ansamblis, įkurtas 1956 m.
* [[Vingis (ansamblis)|Vingis]], [[Vilniaus Gedimino technikos universitetas|Vilniaus Gedimino technikos universiteto]] tautinių šokių ansamblis (nuo 1962 m.)
* [[Ratilio]], [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] folkloro ansamblis (nuo 1968 m.)
* [[Dainava (ansamblis)|Dainava]], Alytaus dainų ir šokių ansamblis, įkurtas 1977 m.
* [[Grandinėlė (kolektyvas)|Grandinėlė]], Panevėžio tautinių šokių kolektyvas (nuo 1977 m.)
== Taip pat skaitykite ==
* [[Dainų šventė]]
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
== Nuorodos NIEKMO GERO ==
{{commonscat|Folk dance of Lithuania}}
* [http://www.lithuanianschool.org/lietuviu-liaudies-sokiai/ Lietuvių mokykla Vašingtone. Lietuvių liaudies šokiai]
* [http://www.vydija.lt/video/Tautos_lobynas/Liaudies_sokiai.htm Senoviniai lietuvių liaudies šokiai (šokių pamokėlės)]
* [http://sese.skautai.net/SeseBudek-pdf-bylos/25b-puslapiai613-627-tautsokiai-instrumentai.pdf Tautiniai šokiai]
* [http://projektas-muzika.lmta.lt/media/Laikinieji/Vadoveliai7/Vadovelis_1/I_dalis/8.Lietuviu_kt_tautu_sokiai/index8.htm Lietuvių liaudies šokiai regionuose]
[[Kategorija:Lietuvių liaudies kultūra]]
|
