Sąnarys: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Sąnariai''' ({{la|articulationes; diarthroses}})  – tai [[kaulas|kaulus]] jungianti jungtis, nuo kurių priklauso paslankumas ir [[judesys|judesių]] amplitudė.

Kiekvieną sąnarį sudaro [[sąnarinė ertmė]], [[sąnarinė kremzlė]], [[sąnarinė kapsulė]]. Sąnarį sudarančius [[kaulas|kaulų]] galus apsupa [[sąnario kapsulė]] (''capsula articularis''). Ji uždengia visus siaurus plyšius ir hermetizuoja [[sąnario ertmė|sąnarinę ertmę]] (''cavitas articularis''). Pačią sąnarinę kapsulę sudaro du sluoksniai  – išorinis, arba [[skaidulinis audinys|skaidulinio audinio]], ir vidinis, arba tepalinis (''stratum synoviale''). Pastarasis gamina tąsų sąnarinį tepalą (''synovia''), kuris tepa ir paslidina sąnarinius paviršius, kad jie vienas į kitą nesibrūžintų. Į sąnario ertmę patekus [[mikroorganizmas|mikroorganizmams]] gali prasidėti [[uždegimas]] ([[bursitas]]). Sąnarį sudarančius kaulų galus jungia ir sąnarį tvirtina [[raištis|raiščiai]]. Be to, kaulų sąnariniai paviršiai atitinka vienas kitą, t. y. jei vienas įdubęs, tai kitas  – atitinkamai iškilas.

'''Sąnario kampas'''  – sąnario judėjimo [[amplitudė]]. Sąnario kampą nulemia daug veiksnių: sąnario [[kapsulė]]s įtempimas, raiščiai, kaulų ataugos, raumenys ir t. t. Dėl to vaikai yra lankstesni nei suaugusieji, o moterys juda laisviau už vyrus.

Sąnarių judrumas gali būti aktyvus arba pasyvus. Aktyvus sąnarių judrumo amplitudė yra žmogaus sąnarių savaiminio judėjimo, priklausančio nuo tą sąnarį supančių raiščių ir [[raumuo|raumenų]] veiklos. Pasyvusis sąnario judrumo amplitudė yra didesnė, nes ji priklauso nuo išorinės jėgos, pavyzdžiui, kairės [[ranka|rankos]] [[pirštas|nykščio]] prilenkimas prie kairiojo [[dilbis|dilbio]], [[nykštis|nykštį]] spaudžiant dešniąjadešiniąja [[plaštaka]].

Sąnariai klasifikuojami pagal tai, keliose plokštumose yra galimi to sąnario judesiai. Jeigu sąnarių judėjimas galimas vienoje ašyje, sąnarys vadinamas ''vienaašiu'', jei dviejose - – ''dviašiu'', o jei trijose ir daugiau - – ''daugiaašiu sąnariu''.

** '''Skridininis sąnarys''' ({{La|ginglymus}}). Sąnario duobė turi skiauterėlę, o galva - – nedidelį griovelį.

** '''Cilindrinis (ritininis) sąnarys''' ({{La|articulatio cilindrica (trochoidea)}}). Tokio sąnario vieno kaulo sąnarinis paviršius yra su cilindro formos iškilimu, o kitas  – su tokiu pat įdubimu.

** '''Elipsinis sąnarys''' ({{La|articulatio ellipsoidea}}). Kaulų sąnariniai paviršiai yra elipsės formos, t. y. vieno kaulo galas yra elipsinio gumburo pavidalo, o kito  – elipsinės įdubos pavidalo. Toks yra stipininis riešo sąnarys, kuris leidžia judėti apie dvi statmenas ašis.

* Daugiaašių sąnarių rūšys:

** '''Riešutinis sąnarys''' ({{La|articulatio cotylica}}). Tokį sąnarį sudaro vieno kaulo sąnarinio paviršiaus rutulio formos galva, o kito  – gili sąnarinė įduba. Toks yra klubo sąnarys, kuris leidžia judėti įvairiomis kryptimis, tačiau mažesnėmis amplitudėmis. Šis sąnarys dažnai senatvėje būna pažeistas ir atliekamos jo keitimo operacijos.

** '''Paprastasis sąnarys'''  – kai sąnarį sudaro du kaulai.

** '''Sudėtingasis sąnarys'''  – kai sąnarį sudaro trys kaulai ir trys sąnariai (pvz., alkūnės sąnarys).

** '''Kompleksinis sąnarys''' - – sąnarys kurį diskas arba [[meniskas]] dalija į ertmes (kelio sąnarys).

** '''Derinamasis sąnarys'''  – kai judesį galima atlikti tik per du arba per tris sąnarius. Tokie yra apatinio žandikaulio sąnariai.

* [[Artritas]]  – sąnarių uždegimas.

* [[Bursitas]]  – sąnario tepalinio maišelio uždegimas.