Eksternalitetas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Mea (aptarimas | indėlis)
pataisymas
Rencas (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
'''Eksternalitetas''' - ({{angl|externality}}), - [[ekonomika|ekonomikoje]] vartojama [[sąvoka]], reiškianti išorinį poveikį, t.y. dėl kokio nors veiksmo ar proceso atsirandanti su tuo veiksmu ar procesu nesusijusių dalyvių nauda arba nuostolis.
 
==Apibūdinimas==
Išorinis poveikis skirstomas į:
* Fizinį, kai jis yra apčiuopiamas ir fiziškai išmatuojamas, pvz., [[tarša]], [[triukšmas]];
* Ekonominį, atsirandantis dėl [[rinka|rinkos]] jėgų veikimo. Pvz., naujos gamyklos pastatymas gali numušti šalia esančių gyvenamųjų namų kainą, pakelti komercinių patalpų [[kaina|kainą]], padidinti [[perkamoji galia|perkamąją galią]] regione.
 
Išorinis poveikis gali būti:
* Neigiamas (''negative externality''), kai su procesu nesusiję asmenys patiria [[nuostolis|nuostolį]] ar žalą, pvz., automobilių tarša. Neigiamą išorinį poveikį dažnai siekiama internalizuoti, t. y. valstybinio reguliavimo priemonėmis poveikio sukėlėjus priversti atlyginti padarytą žalą ar nuostolį. Taip atsiranda [[taršos mokestis|taršos mokesčiai]], gamtos[[aplinkos apsauga|aplinkos apsaugos]] reikalavimai ir pan. Tačiau internalizavimas nebūtinai reiškia, kad žalą patyręs asmuo gaus [[kompensacija|kompensaciją]] – atlyginimas dažnai patenka į [[valstybės biudžetas|valstybės biudžetusbiudžetą]] ir niekaip nesusiejamas su nukentėjusiais asmenimis. Toks išorinio poveikio internalizavimas užkerta kelią laisvam abiejų pusių susitarimui, kuris kompensuotų neigiamą išorinį poveikį, pvz., triukšminga gamykla galėtų pakeisti ar sandarinti aplinkinių gyvenamųjų namų langus.
* Teigiamas (''positive externality'') - išorinis poveikis, kuris yra naudingas nesusijusiems asmenims, pvz., sutvarkyta privati valda, džiuginanti praeivius.
 
==Išorinio poveikio reikšmė==
Eksternalitetas naudojamas iliustruoti situacijas, kuomet "rinka neveikia" ({{angl|market failure}}), t.y. rinkos mechanizmas nustato tam tikrą pusiausvyros tašką, neatsižvelgiant į papildomą naudą arba žalą, kurią patiria [[visuomenė]]. Atskiros įmonės atveju, siekiama maksimizuoti pelną mažinant ribinius kaštus, tačiau paprastai į kaštus neįtraukiama išorinio poveikio sukelta nauda ar žala. Tokiu būdu į rinką gali įsikišti [[valstybė]] ir paveikti rinką taip, kad ji nustatytų naują pusiausvyros tašką, kuris įtrauktų papildomą naudą/žalą, kurią patiria visuomenė.
 
Išorinį poveikį dažnai būna sunku įvertinti tiksliai ir objektyviai, nes visuomenė susideda iš individų, turinčių skirtingas preferencijas. Tačiau eksternaliteto argumentas dažnai naudojamas norint pateisinti valstybės kišimąsi į rinką ir ekonominę veiklą.