Eksternalitetas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
pataisymas |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
'''Eksternalitetas'''
==Apibūdinimas==
Išorinis poveikis skirstomas į:
* Fizinį, kai jis yra apčiuopiamas ir fiziškai išmatuojamas, pvz., [[tarša]], [[triukšmas]];
* Ekonominį, atsirandantis dėl [[rinka|rinkos]] jėgų veikimo. Pvz., naujos gamyklos pastatymas gali numušti šalia esančių gyvenamųjų namų kainą, pakelti komercinių patalpų [[kaina|kainą]], padidinti [[perkamoji galia|perkamąją galią]] regione.
Išorinis poveikis gali būti:
* Neigiamas (''negative externality''), kai su procesu nesusiję asmenys patiria [[nuostolis|nuostolį]] ar žalą, pvz., automobilių tarša. Neigiamą išorinį poveikį dažnai siekiama internalizuoti, t. y. valstybinio reguliavimo priemonėmis poveikio sukėlėjus priversti atlyginti padarytą žalą ar nuostolį. Taip atsiranda [[taršos mokestis|taršos mokesčiai]],
* Teigiamas (''positive externality'') - išorinis poveikis, kuris yra naudingas nesusijusiems asmenims, pvz., sutvarkyta privati valda, džiuginanti praeivius.
==Išorinio poveikio reikšmė==
Eksternalitetas naudojamas iliustruoti situacijas, kuomet "rinka neveikia" ({{angl|market failure}}), t.y. rinkos mechanizmas nustato tam tikrą pusiausvyros tašką, neatsižvelgiant į papildomą naudą arba žalą, kurią patiria [[visuomenė]]. Atskiros įmonės atveju, siekiama maksimizuoti pelną mažinant ribinius kaštus, tačiau paprastai į kaštus neįtraukiama išorinio poveikio sukelta nauda ar žala. Tokiu būdu į rinką gali įsikišti [[valstybė]] ir paveikti rinką taip, kad ji nustatytų naują pusiausvyros tašką, kuris įtrauktų papildomą naudą/žalą, kurią patiria visuomenė.
Išorinį poveikį dažnai būna sunku įvertinti tiksliai ir objektyviai, nes visuomenė susideda iš individų, turinčių skirtingas preferencijas. Tačiau eksternaliteto argumentas dažnai naudojamas norint pateisinti valstybės kišimąsi į rinką ir ekonominę veiklą.
|