Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: Skirtumas tarp puslapio versijų

nėra keitimo aprašymo
{{Infolentelė buvusi valstybė
| _noautocat = taip
| ilgas pavadinimas = Lietuvos Karalystė (XII-XV a.), Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (XV-XVIII a.)
| vietinis pavadinimas = <small>Велікое князство Літовское</small>
| paprastas_pav = LDK
| žemynas = Europa
| kilm =
| regionas =
| šalis = Lietuva
| image_map = Polska 1386 - 1434.png
| parlamentas =
| year_start = [[XIII amžius|XIII]] amžius
| year_end = 17951791
| year_exile_start =
| date_start =
| sostinė = [[Vilnius]]
| sostinė_tremtyje =
| valstybinės_kalbos = Oficialios kalbos nebuvo. De facto oficialiomisoficialiųjų kalbomisraštų kalbos buvo [[Rusėnų kalba|rusėnų]], [[LenkųLotynų kalba|lenkųlotynų]] kalbos, nuo 1697 m. [[LotynųLenkų kalba|lotynų]] kalbos.
| valiuta =
| valdovo_titulas = Didysiskaralius, nuo XV a. – didysis kunigaikštis
| valdymo_metai1 = 1236–1263 ''(pirmas)''
| valdovas1 = Mindaugas
'''Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė''' – XII/XIII-XVIII a. gyvavusi feodalinė Lietuvos valstybė. Nuo XII a. pab. ar bent nuo XIII a. vid. apėmė beveik visą dab. Lietuvą ir dalį dab. [[Baltarusija|Baltarusijos]], nuo XIV a. vid. – beveik visą dab. Lietuvą ir visą dab. Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki [[XVI amžiaus 7-as dešimtmetis|1569]] m. – dar ir didžiąją dab. [[Ukraina|Ukrainos]] dalį. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė.
 
Valstybės pavadinimas ''Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė'' galutinaislavų šaltiniuose nusistovėjo apie XIII a. vidurį. Vakarų šalių šaltiniuose buvo laikoma karalyste iki XV a. Sostinė (bent jau nuo [[Gediminas|Gedimino]] laikų) – [[Vilnius]]. Pilnas pavadinimas pagal Lietuvos statutą (XVI a.) – '''Didžioji Lietuvos, Rusijos ir Žemaitijos kunigaikštystė''' ([[rusėnų kalba|rusėn.]] ''Великое князство Литовское, Руское, Жомойтское и иных'').
 
[[XIV amžiaus 9-as dešimtmetis|1386]]-[[XVI amžiaus 7-as dešimtmetis|1569]] m. LDK ir [[Lenkija|Lenkiją]] valdė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas (žr. [[Krėvos sutartis]]), o nuo 1569 m. (žr. [[Liublino unija]]) LDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respubliką]]. [[1795]] m., po [[wikt:ATR|ATR]] III padalinimo, LDK nustojo egzistavusi (didžioji jos dalis tada atiteko [[Rusijos imperija]]i).
Algirdo ir [[Vytautas|Vytauto]] valdymo laikais Lietuva pasiekė didžiausią teritorinę plėtrą – pietuose jos sienos siekė net [[Juodoji jūra|Juodąją jūrą]], LDK reiškė pretenzijas į visas buvusios [[Kijevo Rusia|Kijevo Rusios]] žemes ir dėl Rusios vienijimo vaidmens [[XV amžius|XV]]–[[XVI amžius|XVI]] a. konkuravo su [[Maskva]]. Algirdo žodžiais ''Omnis Russia ad Litwinos deberet simpliciter pertinere''.<ref>A. Kappeler: Kleine Geschichte der Ukraine, München, C. H. Beck 1994, P. 43</ref>
 
Vakaruose didžiausia grėsme Lietuvai buvo [[Vokiečių ordinas]], kurio nuolat rengiami [[kryžiaus žygiai]] paskatino svarstyti sąjungos su Lenkija galimybes. Algirdo sūnus [[Jogaila]] 1386 m. apsikrikštijo ir tapo [[Lenkijos karalius|Lenkijos karaliumi]]. Dar iki krikšto [[XIV amžiaus 9-as dešimtmetis|1385]] m. buvo pasirašyta [[Krėvos sutartis]], kuri padėjo pagrindus Lietuvos-Lenkijos unijai. Krėvos sutartimi buvo sudaryta personalinė unija tarp Lenkijos ir Lietuvos, tačiau Lietuvoje valdę Jogailos pusbrolis Vytautas, nors ir buvo Jogailos vasalas, vykdė savarankišką politiką.
 
[[XIV amžiaus 9-as dešimtmetis#1387|1387]] m. Jogaila krikštijo lietuvius Vilniuje. Būtent šie metai laikomi oficialia Lietuvos krikšto data, nes [[Mindaugas|Mindaugui]] tikrai ar tariamai atsimetus nuo krikšto Lietuva vėl buvo laikyta [[pagonys|pagoniška]] šalimi. Nors krikštas gerokai sustiprino Lietuvos tarptautinę padėtį, bet iki pat [[Žalgirio mūšis|Žalgirio mūšio]] ([[xV amžiaus 1-as dešimtmetis|1410]] m. [[liepos 15]] d.) Lietuvos valstybingumui visąlaik grėsė [[Vokiečių ordinas|Teutonų]] ir [[Livonijos ordinas|Livonijos]] ordinų pretenzijos.
 
=== Liublino unija ===
Po XVI a. pradžios karų su Maskva, 1512 m. jai atiteko [[Smolenskas]] ir kitos rytų žemės, Lietuva buvo susilpninta. Tačiau Lenkijos padėtis gerėjo, į jos priklausomybę pateko [[Prūsijos kunigaikštystė]] ir [[Mozūrija]]. Lietuvos padėtis buvo silpna ne tik rytuose, bet ir pietryčiuose, kur vyko nuolatiniai [[totoriai|totorių]] puldinėjimai. Dar labiau varginantys karai prasidėjo kilus [[Livonijos karas|Livonijos karui]], kurioį kurį Livonijos prašymu 1561 m. įsitraukė Lietuva, Vilniaus sutartimi gavusi naujai sudarytą Uždauguvio kunigaikštystę (Latgalą, Vidžemę ir Pietų Estiją). Karo metu Maskva užėmė [[Polockas|Polocką]] ir priartėjo prie etninių Lietuvos žemių. Lietuvos diduomenė nusprendė keiptis pagalbos į Lenkiją, kad toji irgi įsitrauktų į karą prieš Ivano IV maskvėnus. Už pagalbą Lenkija reikalavo teisės kartu valdyti Lietuvos gautąsias Livonijos žermes ir sudaryti aiškią unijos sutartį, kuri užbaigtų ginčus ir galutinai susietų valstybes. Lietuvos smulkioji bajorija buvo pasiruošusi derėtis su bet kuo, net išrinkti Maskvos carą Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. Lietuvos didikai tuo tarpu buvo priešiški Lietuvos [[suverenitetas|suvereniteto]] apkarpymui. Šios aplinkybės privedė prie 1569 m. Liublino unijos sudarymo. Pati Liublino unija buvo sudaryta mažai atsižvelgiant į Lietuvos interesus, jos sąlygos buvo faktiškai padiktuotos lenkų. Lietuvių didikams bandant pasipriešinti ir išvykus iš unijos klausimą svarsčiusio Seimo, karalius, spaudžiamasŽygimantas Augustas, lenkų spaudžiamas, prijungė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei priklausiusias [[Palenkės vaivadija|Palenkės]], Voluinės, Braclavo ir Kijevo žemes tiesiog prie Lenkijos. Lietuvos delegacija, be kitų nuolaidų iš lenkų pusės, išsireikalavo, kad valstybė vadintųsi Abiejų Tautų Respublika (lenk. Rzeczpospolita Obojga Narodów; tautomis laikyta bajorija ir didikai).
 
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (ir ATR) formaliai nustojo egzistuoti, priėmus 1791 m. gegužės 3 d. konstituciją, o realiai – 1795 m., kai Abiejų TautųLenkijos Respublika buvo galutinai pasidalinta kaimyninių valstybių – Rusijos, Prūsijos ir Austrijos.
 
== Santvarka ==
869

pakeitimai