15:34, 1 rugsėjo 2006 versija taisyti Dr Z (aptarimas \| indėlis) 14 keitimai Nėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		00:20, 3 vasario 2007 versija taisyti anuliuoti Mea (aptarimas \| indėlis) 12 187 keitimai pataisymas Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: '''Eksternalitetas''' - ({{angl\|externality}}), ekonomikoje vartojama sąvoka, reiškianti išorinį poveikį, t.y. dėl kokio nors veiksmo ar proceso atsirandanti su tuo veiksmu ar procesu nesusijusių dalyvių nauda arba nuostolis. ~~{{cleanup}}~~ [[Kategorija:Ekonomika\|eksternalitetas]]▼ Eksternalitetas ({{angl\|externality}}) - išorinis poveikis – dėl kokio nors veiksmo ar proceso atsirandanti su šiuo veiksmu ar procesu nesusijusių dalyvių nauda arba nuostolis. Išorinis poveikis gali būti neigiamas (negative externality), pvz., automobilių tarša, arba teigiamas (positive externality), pvz., sutvarkyta privati valda, džiuginanti praeivius. Išorinis poveikis gali būti fizinis, kai jis yra apčiuopiamas ir fiziškai išmatuojamas, pvz., tarša, triukšmas, o gali būti ir ekonominis, atsirandantis dėl rinkos jėgų veikimo. Pvz., naujos gamyklos pastatymas gali numušti šalia esančių gyvenamųjų namų kainą, pakelti komercinių patalpų kainą, padidinti perkamąją galią regione. ==Apibūdinimas== Neigiamas išorinis poveikis ({{angl\|negative externality, external costs}}) – dėl kokio nors veiksmo ar proceso atsirandantis su šiuo veiksmu ar procesu nesusijusių dalyvių nuostolis ar žala. Neigiamą išorinį poveikį dažnai siekiama internalizuoti, t. y. valstybinio reguliavimo priemonėmis poveikio sukėlėjus priversti atlyginti padarytą žalą ar nuostolį. Taip atsiranda taršos mokesčiai, gamtos apsaugos reikalavimai ir pan. Tačiau internalizavimas nebūtinai reiškia, kad žalą patyręs asmuo gaus kompensaciją – atlyginimas dažnai patenka į valstybės biudžetus ir niekaip nesusiejamas su nukentėjusiais asmenimis. Toks išorinio poveikio internalizavimas užkerta kelią laisvam abiejų pusių susitarimui, kuris kompensuotų neigiamą išorinį poveikį, pvz., triukšminga gamykla galėtų pakeisti ar sandarinti aplinkinių gyvenamųjų namų langus. Žr. išorinis poveikis.▼ Išorinis poveikis skirstomas į: * Fizinį, kai jis yra apčiuopiamas ir fiziškai išmatuojamas, pvz., tarša, triukšmas; * Ekonominį, atsirandantis dėl rinkos jėgų veikimo. Pvz., naujos gamyklos pastatymas gali numušti šalia esančių gyvenamųjų namų kainą, pakelti komercinių patalpų kainą, padidinti perkamąją galią regione. Išorinis poveikis gali būti: Eksternalitetas naudojamas iliustruoti situacijas, kuomet "rinka neveikia" ({{angl\|market failure}}), t.y. rinkos mechanizmas nustato tam tikrą pusiausvyros tašką, neįtraukdamas papildomos naudos arba žalos, kurią patiria visuomenė. Tokiu būdu į rinką įsikiša valstybė ir paveikia rinką taip, kad ji nustatytų naują pusiausvyros tašką, kuris įtrauktų papildomą naudą/žalą, kurią patiria visuomenė.▼ ▲~~Neigiamas~~* ~~išorinis poveikis~~Neigiamas (~~{{angl\|~~negative externality), ~~external~~kai ~~costs}})~~su –procesu ~~dėl~~nesusiję ~~kokio~~asmenys ~~nors~~patiria ~~veiksmo~~nuostolį ar ~~proceso~~žalą, ~~atsirandantis~~pvz., ~~su šiuo veiksmu ar procesu nesusijusių dalyvių nuostolis ar~~automobilių ~~žala~~tarša. Neigiamą išorinį poveikį dažnai siekiama internalizuoti, t. y. valstybinio reguliavimo priemonėmis poveikio sukėlėjus priversti atlyginti padarytą žalą ar nuostolį. Taip atsiranda taršos mokesčiai, gamtos apsaugos reikalavimai ir pan. Tačiau internalizavimas nebūtinai reiškia, kad žalą patyręs asmuo gaus kompensaciją – atlyginimas dažnai patenka į valstybės biudžetus ir niekaip nesusiejamas su nukentėjusiais asmenimis. Toks išorinio poveikio internalizavimas užkerta kelią laisvam abiejų pusių susitarimui, kuris kompensuotų neigiamą išorinį poveikį, pvz., triukšminga gamykla galėtų pakeisti ar sandarinti aplinkinių gyvenamųjų namų langus~~. Žr. išorinis poveikis~~. * Teigiamas (positive externality) - išorinis poveikis, kuris yra naudingas nesusijusiems asmenims, pvz., sutvarkyta privati valda, džiuginanti praeivius. ==Išorinio poveikio reikšmė== Be abejo, galima kvescionuoti, ar iš vis įmanoma objektyviai įvertinti pačio eksternaliteto buvimo faktą, eksternaliteto dydį, nes visuomenė susideda iš individų, turinčių skirtingas preferencijas. Tačiau vienaip ar kitaip, eksternaliteto argumentas dažnai naudojamas pateisinti valstybės kišimąsi į rinką ir ekonominę veiklą.▼ ▲Eksternalitetas naudojamas iliustruoti situacijas, kuomet "rinka neveikia" ({{angl\|market failure}}), t.y. rinkos mechanizmas nustato tam tikrą pusiausvyros tašką, ~~neįtraukdamas~~neatsižvelgiant ~~papildomos~~į papildomą ~~naudos~~naudą arba ~~žalos~~žalą, kurią patiria visuomenė. Atskiros įmonės atveju, siekiama maksimizuoti pelną mažinant ribinius kaštus, tačiau paprastai į kaštus neįtraukiama išorinio poveikio sukelta nauda ar žala. Tokiu būdu į rinką ~~įsikiša~~gali įsikišti valstybė ir ~~paveikia~~paveikti rinką taip, kad ji nustatytų naują pusiausvyros tašką, kuris įtrauktų papildomą naudą/žalą, kurią patiria visuomenė. ▲BeIšorinį ~~abejo,~~poveikį ~~galima~~dažnai ~~kvescionuoti,~~būna arsunku išįvertinti ~~vis~~tiksliai ~~įmanoma~~ir objektyviai ~~įvertinti pačio eksternaliteto buvimo faktą, eksternaliteto dydį~~, nes visuomenė susideda iš individų, turinčių skirtingas preferencijas. Tačiau ~~vienaip ar kitaip,~~ eksternaliteto argumentas dažnai naudojamas norint pateisinti valstybės kišimąsi į rinką ir ekonominę veiklą. ▲[[Kategorija:Ekonomika~~\|eksternalitetas~~]] [[en:Externality]] [[ca:Externalitat]] [[cs:Externalita]] [[da:Eksternaliteter]] [[de:Externer Effekt]] [[es:Externalidad]] [[fr:Externalité]] [[he:השפעה חיצונית]] [[nl:Externaliteit]] [[ja:外部性]] [[pl:Efekty zewnętrzne]] [[pt:Externalidade]] [[sk:Externalita]] [[fi:Ulkoisvaikutus]] [[sv:Extern effekt]] [[zh:外部性]]

Eksternalitetas: Skirtumas tarp puslapio versijų