Seuta: Skirtumas tarp puslapio versijų

86 pridėti baitai ,  prieš 3 metus
nėra keitimo aprašymo
S (Šablonų peradresavimų šalinimas)
}}
 
'''Seuta''' – [[Ispanija|Ispanijos]] autonominis miestas, esantis [[Viduržemio jūra|Viduržemio jūros krante]] [[Šiaurės Afrika|Šiaurės Afrikoje]] ties [[Gibraltaro sąsiauris|Gibraltaro sąsiauriu]]. Seutos didžiąją dalį sudaro [[Monte Hacho]] kalva, kurios viršūnėje yra Ispanijos kariuomenės tvirtovė. Monte Hacho yra viena iš tikėtinų pietinio Heraklio stulpo vietų, kita – Jebel Musa [[Marokas|Maroke]].
 
Į miestą bei kitą autonominį miestą [[Melila|Melilą]] taip pat aplinkines Viduržemio jūros salas pretenduoja ir [[Marokas]]. Seutoje nėra aerodromo, bet sraigtasparnių maršrutai jungia miestą su Malagos oro uostu. Į Seutą galima patekti keltu ir sausuma.
== Valdymas ==
[[Vaizdas:Ceuta (neutral).PNG|thumb|250px|left|Seutos žemėlapis]]
Seuta yra autonominis miestas ir jo padėtis yra tarp eilinio Ispanijos miesto ir autonomijos. Prieš Autonomijos statutą Seuta buvo [[Kadiso provincija|Kadiso provincijos]] dalis. Seuta buvo laisvaslaisvasis uostas prieš Ispanijos įstojimą į ES[[Europos Sąjunga|Europos Sąjungą]] [[1986]] m. Dabar Europos monetarinėje sistemoje miestas turi mažų mokesčių sistemą.
 
Seuta yra autonominis miestas ir jo padėtis yra tarp eilinio Ispanijos miesto ir autonomijos. Prieš Autonomijos statutą Seuta buvo [[Kadiso provincija|Kadiso provincijos]] dalis. Seuta buvo laisvas uostas prieš Ispanijos įstojimą į ES [[1986]] m. Dabar Europos monetarinėje sistemoje miestas turi mažų mokesčių sistemą.
 
== Istorija ==
Seutos strateginė vieta padarė ją prekybos kelių ir karinių maršrutų kryžkele pradedant [[Kartagina|kartaginiečiais]] V a. pr. m. e., kurie miestą vadino ''Abyla''. Senovės [[Senovės Roma|Romėnams]] užėmus miestą apie 42 m. e. m. (tada vadintą ''Septem''), jis buvo naudojamas beveik vien tik kariniams tikslams. Po 400 metų [[vandalai]] išvijo romėnus, dar vėliau miestas atiteko Ispanijos [[vizigotai|vizigotams]] ir [[Bizantija|bizantiečiams]].
 
Seutos strateginė vieta padarė ją prekybos kelių ir karinių maršrutų kryžkele pradedant [[Kartagina|kartaginiečiais]] V a. pr. m. e., kurie miestą vadino ''Abyla''. Senovės [[Roma|Romėnams]] užėmus miestą apie 42 m. e. m. (tada vadintą ''Septem''), jis buvo naudojamas beveik vien tik kariniams tikslams. Po 400 metų [[vandalai]] išvijo romėnus, dar vėliau miestas atiteko Ispanijos [[vizigotai|vizigotams]] ir [[Bizantija|bizantiečiams]].
 
710 m. [[Islamas|musulmonų]] armijai prisiartinus prie Seutos, jos valdytojas Julianas (taip pat vadinamas "Gomaros karaliumi") perėjo į priešų pusę ir paskatino juos įsiveržti į [[Pirėnų pusiasalis|Pirėnų pusiasalį]]. Vadovaujant [[berberai|berberų]] generolui [[Tariq ibn Ziyad]] Seuta buvo naudojama kaip pagrindinė kariuomenės telkimo vieta ruošiantis vizigotų Ispanijos užpuolimui.
 
Po Juliano mirties [[arabai]] ėmė tiesiogiai valdyti miestą. Tačiau tuo pasipiktino kaimyninės berberų gentys ir per Karidžitų sukilimą, vadovaujamą Maysara al-Haqir, miestas 740 m buvo sugriautas. [[IX amžius|IX a.]] miestą atkūrė Majakas, Majkasa berberų genties vadas, pradėjęs trumpą [[Banu Isam]] dinastiją. Valdant Majako provaikaičiui ši dinastija trumpam buvo tapusi [[Idrisidai|Idrisidų]] vasalais. Dinastija baigėsi, kai jis atsisakė sosto [[Kordobos kalifatas|Kordobos kalifo]] Abd ar Rachmano III naudai 931 m. ir Seuta perėjo Andalūzijai, kaip ir Melila 927 m. irbei Tanžeras 951 m.
 
1031 m. žlugus Umajadų kalifatui kilo chaosas, tačiau galiausiai nuo 1084 m. Seutą, kartu su visa maurų Ispanija, ėmė valdyti [[Almoravidai]]. Almoravidų įpėdiniai [[Almochadai]] užėmė Seutą [[1147]] m. ir valdė iki [[1242]] m. (išskyrus Ibn Hudo maištą [[1232]] m.), kai miestas atiteko [[Tunisas|Tuniso]] Hafsidams. Jų įtaka vakaruose greitai menko ir Seuta išvijo juos [[1249]] m. Po to mieste vyravo politinis nestabilumas, kai dėl jo varžėsi Fezo ir [[Granada|Granados]] karalystės. [[1387]] m. padedant Aragonui Seutą užėmė Fezo karalystė.
 
[[1415]] m., valdant [[Portugalija|Portugalijos]] karaliui [[Jonas I|Jonui I]], po [[Seutos mūšis|Seutos mūšio]] miestą užėmė portugalai. Po to, kai Ispanijos karalius 1580 m. užėmė ir Portugalijos sostą dauguma Seutos gyventojų ėmė sudaryti ispanai. Tai buvo vienintelis [[Portugalijos kolonijinė imperija|Portugalijos imperijos]] miestas palaikęs Ispaniją, kai [[1640]] m. Portugalija atgavo nepriklausomybę ir tarp Ispanijos ir Portugalijos kilo karas. Seutos priklausomybė Ispanijai buvo formaliai pripažinta pasirašius [[1668]] m. [[sausio 1]] d. Lisabonos sutartį, pagal kurią Alfonsas VI formaliai perdavė Seutą Ispanijos karaliui Karlosui[[Karolis II Pamišėlis|Karoliui II]]. Tačiau portugališka Seutos vėliava ir herbas nebuvo pakeisti ir išliko iki šių dienų. Vėliavos fonas yra toks pat kaip [[Lisabona|Lisabonos]] vėliavoje.
 
Kai Ispanija pripažino Maroko nepriklausomybę [[1956]] m., Seuta ir kitos Šiaurės Afrikos teritorijos ([[ispanų kalba|isp.]] ''plazas de soberanía'') išliko Ispanijos valdžioje, nes buvo laikomos integruotomis Ispanijos dalimis.
Kultūros atžvilgiu Seuta laikoma [[Andalūzija|Andalūzijos]] provincijos dalimi. Be to, dar nesenai ji buvo priskirta [[Kadiso provincija]]i. Tai labai kosmopolitiškas miestas su gausia berberų mažuma, yra [[sefardai|sefardų]] (Ispanijos [[žydai|žydų]]) bendruomenė.
 
[[2007]] m. [[lapkričio 1]] d. karaliaus [[Chuanas Karlosas I]] vizitas sukėlė didelį vietinių gyventojų entuziazmą ir Maroko vyriausybės protestus.<ref>[http://blogs.periodistadigital.com/infordeus.php/2007/11/06/p125486 Ceuta y Melilla son España, dice Juan Carlos I; Sebta y Melilia son nuestras, responde Mohamed VI]</ref>. Tai pirmas valstybės vadovo vizitas mieste per 80 metų.
{{-}}
{| class="toccolours" border="1" cellpadding="2" cellspacing="2" style="float: right; margin: 0 0 1em 1em; width: 180px; border-collapse: collapse; font-size: 95%;"
<!--| colspan=2 | <small>{{{footnotes}}}</small> -->
|}
 
== Išnašos ==
{{Išnašos}}
16 105

pakeitimai