Pasaulio paveldo sąrašas: Skirtumas tarp puslapio versijų

S (Šalinamas Link FA šablonas.)
[[Vaizdas:World Heritage Emblem.jpg|250px|thumb|left|Emblema]]
[[Vaizdas:Juodkrantė ŝtona parko 3.jpg|250px|thumb|right|Ženklas [[Juodkrantė]]je apie [[Kuršių Nerija|Kuršių Nerijos]] įtraukimą į Pasaulio paveldo sąrašą]]
'''Pasaulio paveldo sąrašas''' įsteigtas ir palaikomas remiantis [[1972]]  m. [[lapkričio 16]] d. [[UNESCO]] būstinėje [[Paryžius|Paryžiuje]] vykusios UNESCO Generalinės konferencijos septynioliktos sesijos metu priimta '''Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo globos konvencija'''.
 
Šiame dokumente identifikuojamos vietos, esančios skirtingų valstybių narių teritorijose ir pripažintos kaip tarptautinės reikšmės ištekliai, todėl šios vietos nusipelno ypatingo įvertinimo ir apsaugos. Konvencijoje kultūros paveldas pagal konkrečius kriterijus suskirstytas į tris kategorijas: paminklus, statinių grupes ir vietas.
 
Šis dokumentas tapo plačiausiai pripažintu ir veiksmingiausiu tarptautinę galią turinčiu kultūros ir gamtos paveldo apsaugos instrumentu. Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo globos konvenciją iki [[2004]]  m. pabaigos buvo pasirašiusios 181 šalys. [[1992]]  m. prie Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo globos konvencijos prisijungė ir [[Lietuva]].
 
Valstybė gali prisijungti prie Konvencijos arba ją ratifikuoti. Pasirašiusi Pasaulio paveldo konvenciją, valstybė tampa valstybe  – nare ir įsipareigoja saugoti jos teritorijoje esantį kultūros ir gamtos paveldą dabarties ir ateities kartoms.
 
Už Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo globos konvencijos įgyvendinimą atsakingas Pasaulio paveldo komitetas, kuris priima sprendimus dėl objektų (vertybių) įtraukimo į Pasaulio paveldo sąrašą. Jis taip pat vertina šiame sąraše esančių objektų būklę ir skatina valstybes imtis priemonių, jeigu objektai neatitinka gamtos ir kultūros paveldo apsaugai keliamų reikalavimų.
 
Pasaulio paveldo komitetą sudaro 21 valstybė, kurios narystė komitete trunka 6 metus. Valstybės į komitetą yra renkamos [[UNESCO]] Generalinės konferencijos metu. Nuo [[2004]]  m. Pasaulio paveldo komitete kartu su [[Argentina|Argentinos]], [[Beninas|Benino]], [[Čilė]]s, [[Egiptas|Egipto]], [[Indija|Indijos]], [[Norvegija|Norvegijos]], [[Omanas|Omano]], [[Pietų Afrikos Respublika|Pietų Afrikos Respublikos]], [[Portugalija|Portugalijos]], [[Rusija|Rusijos]], [[Sent Lusija|Sent Lusijos]] valstybėmis yra ir [[Lietuva|Lietuvos]] atstovas.
 
Administracinius Pasaulio paveldo komiteto sprendimus įgyvendina nuolat dirbantis Pasaulio paveldo centras. Pasaulio paveldo koncepcija yra tokia:
* Pasaulio paveldo išsaugojimas priklauso nuo bendrų tarptautinių veiksmų.
 
[[2006]]  m. Pasaulio paveldo sąrašą sudarė 830 objektai: 644 kultūros objektų, 162 gamtos objektai ir 24 mišrūs kultūros ir gamtos objektai 138 valstybėse.
 
== Pasaulio kultūros paveldo vietovių atrankos kriterijai ==
 
== Žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo šedevrų paskelbimai ==
[[2001]]  m. [[UNESCO]] sudaryta Tarptautinė žodinio ir nematerialaus kultūrinio paveldo žiūri paskelbė pirmuosius devyniolika Žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevrus, tarp kurių  – Lietuvos pasiūlyta ''Kryždirbystė'' ir kryžių simbolika Lietuvoje. Tarp kitų pasaulio paveldu pripažintų vertybių: ''gruzinų polifoninė muzika'', ''Opera dei Pupi''  – Sicilijos lėlių teatras ([[Italija]]), ''Nogaku teatras'' ([[Japonija]]) ir kitos per amžius tęsiamos unikalios kultūros, meno, amatų, gyvensenos tradicijos.
 
[[2003]]  m. antruoju paskelbimu Žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevrais buvo pripažintos dar dvidešimt aštuonios tradicijos, tarp kurių [[Lietuva|Lietuvos]], [[Latvija|Latvijos]] ir [[Estija|Estijos]] bendrai pasiūlyta ''Dainų švenčių'' tradicija ir simbolika Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.
 
[[2005]]  m. Trečiuoju paskelbimu Žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo šedevrų sąrašas pasipildė naujomis kultūrinėmis vertybėmis.
 
== Taip pat skaitykite ==
12 397

pakeitimai