Kokando chanatas: Skirtumas tarp puslapio versijų

145 pridėti baitai ,  prieš 4 metus
nėra keitimo aprašymo
}}
 
'''Kokando chanatas''' (узб. {{uz|قوقان حانليگى}}, ''Quqon Xonligi'')- – uzbekų feodalinė valstybė, gyvavusi nuo [[1709]] iki [[1876]] metų. Buvusio chanato teritorija apimtų yra dabartines [[Uzbekistanas|Uzbekistano]], [[Tadžikistanas|Tadžikistano]], [[Kirgizija|Kirgizijos]], Pietų Kazachastano bei [[Sindziangas|Sindzian-Uigūrijos autonominio regiono]] ([[Rytų Turkestanas]], [[Kinija|Kinijoje]]) teritorijas, o valstybės sostine ir svarbiausiu miestu buvo '''Kokandas''', kuris yra [[Ferganos slėnis|Ferganos slėnyje]], dabartiniame Uzbekistane.
 
== Istorija ==
[[1709]] metais Šachruch-bijus iš uzbekų mingų genties mažame Kokando miestelyje pasistatė tvirtovę ir paskelbė nepriklomausomą valstybę. Tenykštės gentys ėmė maištauti prieš Bucharos emyro valdžią ir savo valdovu išsirinko Šachruch-bijų. Vakarinėje Ferganos slėnio dalyje esantis Kokandas buvo nereikšmingas ir mažas miestelis, todėl Bucharos emyras nesureikšmino šio įvykio, nes labiau rūpėjo karas su Chivos chanatu. Jau eilę metų Chiva ir Buchara kariavo nuožmius karus, ir tuo metu turėjo gintis nuo chiviečių antpuolių. Tuo metu Kokandas tapo nepriklausoma valda nuo Bucharos emyro ir pamažu ėmė augti. Pamažu plėtėsi ir chanato teritorija bei įtakos, palaipsniui chanato teritorija apėmė visą Ferganos slėnį, o Bucharoje buvo tarpuvaldžio periodas, politinis nestabilumas, kuris garantavo stabilų Kokando augimą ir sąlyginę ramybę.
 
=== Užkariavimai ===
Alimchanas, Narbuta-bijaus sūnus, pasinaudodamas kalniečiais tadžikais, galutinai įsitvirtino vakarinėje Ferganos slėnio dalyje, o taip pat ir Chodžentą bei Taškentą. Kad įtvirtintų savo valdžią jis be gailesčio šalino priešininkus. Visomis priemonėmis siekė išplėsti savo įtakas ir valdžią. Viso valdymo metu jis kariavo su svarbiausiųjų miestų bekais, puolė ir užkariavo Šimkentą, Sairamą, Karabulaką. <ref>[http://qulnoma.wordpress.com/2010/07/23/turkistonning-uch-xonlikka-bo%E2%80%98linishi-e-tarix-uz/ Turkistonning uch xonlikka bo‘linishi]</ref> Užpuolė ir išlaikė savo valdžioje Kuramą, o į Urą-Tiubę surengė net 15 žygių. Būten dėl Ura-Tiubės kildavo eilė ginčų su buchariečiais, o tai virsdavo kruvinais susirėmimais. Būtent karo troškimas ir pražudė Alimą. Liaudis nebegalėjo apsikęsti kariauti linkusio chano, o [[1809]] metais Alimą nužudė jo brolio Umar-chano pasekėjai. Uramas buvo ne karys, o poetas ir poetų bei mokslo globėjas, nenorėjo veltis į konfliktus su Bucharos emyru, labiau rūpinosi savo tauta, liovėsi nuolatiniai karai su kaimynais. Gyvendami taikoje kokakdiečiai ir toliau sėkmingai plėtė savo chanato teritorijas.
 
[[1821]]  m. Umar-chanas mirė, o sostas atiteko jo 12-amečiui sūnui Muchamad Alichanui (Madali chanui). Būtent jo valdymo metais chanato teritorija labiausiai išsiplėtė. Madali valdžią pripažino ir gentys gyvenusios dabartinėje Šiaurės Kirgizijoje ir Pietų Kazachstane. Kad išlaikytų šias žemes savo kontrolėje jis statė tvirtoves, tokiu būdu [[1825]] metais atsirado tvirtovės Pišpeke ir Tokmake. Sėkmingai savo įtakas plėtė Pamyro kalnų regione: Kuliabe, Karategine, Darvaze, Rošane, Šugnane, ir net Kašgare jis palaikė chodžas, kurie priešinosi kiniečių invazijai.
 
=== Neramūs laikai ===
 
Buvo nepatenkintų Madali valdžia ir sąmokslininkai, susimokę su Bucharos emyru, pražudė šį chaną. [[1842]] metais Kokando chanatas tapo Bucharos emyrato provincija. Tačiau kokandiečiai nenorėjo prarasti nepriklausomybės, todėl savo valdovu išsirinko žuvusiojo chano pusbrolį Šeralį, bet paskui jį patys ir nuvertė nuo sosto. Tada įsižiebė konfiktas tarp klajoklių kipčakų ir sėsliųjų gyventojų. Eilę metų buvusi nesantaika peraugo į nuožmias kovas, kurios baigėsi kipčakų žudynėmis.
 
Nuo pat [[1842]] iki tol, kol chanatas buvo prijungtas prie Rusijos imperijos ([[1876]]) vyko nuolatinės tarpusavio kovos, į kurias dažnai įsitraukdavo Bucharos emyrai. Kokando chanatas ėmė konfliktuoti ir su Rusijos imperija. rusai ėmė rengti žygius ir norėjo užimti Taškentą, bei kitus svarbesnius miestus.
 
Nuo [[1855]]  m. kazachų ir kirgizų gentys ėmė pripažinti Rusijos valdžią, atsimetė nuo Kokando.
 
[[1864]] metais prasidėjo įnirtingos kovos tarp Kokando ir Rusijos dėl Taškento. Tais metais kokandiečiai apsigynė, tačiau jau [[1865]]  m. gegužės mėnesį rusai vėl puolė Taškentą ir po šturmo užėmė šį svarbų Vidurinės Azijos miestą. [[1866]] metais rusai užėmė ir Chodžentą. O tuo metu buvęs Taškento valdytojas Jakub-begas pabėgo į Kašgarą ir ten įkūrė nuo Kinijos nepriklausomą Jetišaro valstybę.
 
=== Nepriklausomybės praradimas ===
 
== Kokando chanato simbolika ==
[[FileVaizdas:Bandera de Kokand.svg|thumb|left|Kokando chanato vėliava]]
 
'''Kokando istorinė vėliava'''. Jos centre  – pusmėnulis ir žvaigždė, islamo religijos simboliai.
 
Tiurkų kalbose tokia vėliava vadinama mėnulio žvaigžde.
 
Pati vėliava buvo stačiakampė, susidedanti iš dviejų lygių pusių.
 
Dvi horizontalios juostos: viršutinė vėliavos pusė [[raudona]], o žemutinė - – [[mėlyna]].
 
O per visą vėliavą musulmoniškas pusmėnulis ir balta žvaigždė.
 
Pusmėnulio vaizdavimas yra susijęs su istorinėmis islamiško pasaulio vertybėmis tradicijomis. Žvaigždė ir pusmėnulis yra islamo simboliai, taip pat laikomi laimę nešančiais simboliais.
 
== Išnašos ==
{{Išnašos}}
 
== Nuorodos ==
36 379

pakeitimai