Atverti pagrindinį meniu

Pakeitimai

'''Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė''' – XII/XIII-XVIII a. gyvavusi feodalinė Lietuvos valstybė. Nuo XII a. pab. ar bent nuo XIII a. vid. apėmė beveik visą dab. Lietuvą ir dalį dab. [[Baltarusija|Baltarusijos]], nuo XIV a. vid. – beveik visą dab. Lietuvą ir visą dab. Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki [[XVI amžiaus 7-as dešimtmetis|1569]] m. – dar ir didžiąją dab. [[Ukraina|Ukrainos]] dalį. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė.
 
Valstybės pavadinimas ''Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė'' galutinai nusistovėjo apie XIII a. vidurį. Sostinė (bent jau nuo [[Gediminas|Gedimino]] laikų) – [[Vilnius]]. Pilnas pavadinimas pagal Lietuvos statutą – '''Didžioji Lietuvos, Rusijos ir Žemaitijos kunigaikštystė''' ([[rusėnų kalba|rusėn.]] ''Великое князство Литовское, Руское, Жомойтское и иных'').
 
[[XIV amžiaus 9-as dešimtmetis|1386]]-[[XVI amžiaus 7-as dešimtmetis|1569]] m. LDK ir [[Lenkija|Lenkiją]] valdė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas (žr. [[Krėvos sutartis]]), o nuo 1569 m. (žr. [[Liublino unija]]) LDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respubliką]]. [[1795]] m., po [[wikt:ATR|ATR]] III padalinimo, LDK nustojo egzistavusi (didžioji jos dalis tada atiteko [[Rusijos imperija]]i).
Dalis valstiečių mokesčius mokėdavo išimtinai miško gėrybėmis – [[medus|medumi]], [[kailis|kailiais]], [[bebras|bebrais]]. Vertingi kailiai buvo parduodami pirkliams [[Ryga|Rygoje]]. Algirdas savo privilegija garantavo tiek Rytų, tiek Vakarų pirkliams prekybos laisvę didžiojoje kunigaikštystėje. Prekybos kelių sankirtose [[Dniepras|Dniepro]], Dauguvos, Nemuno prekybiniuose keliuose atsirado kunigaikščių miestai – Vilnius, Kaunas, Trakai. Čia daugiausia gyveno vokiečių bei rusų pirkliai, kurie turėjo ir savo [[bažnyčia]]s, kurios tarnavo ir kaip slėptuvės bei sandėliai.
 
== Šaltiniai ==
{{commonscat|Grand Duchy of Lithuania}}
{{Išnašos}}
12 129

pakeitimai