Abu Simbelas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 38:
Prabangi išorė kontrastuoja su maža uoloje išskobta interjero erdve. Joje yra [[kolona|kolonų]] apsuptas kiemas, hipostilė (kolonų salė), vestibiulis ir [[celė]] (šventyklos viduje), kurioje stovėjo valdovo ir Ramzių dinastijos dievų trejybės statulos. Faraono statula greta dievų buvo didžiausios pagarbos jam dar gyvam esant išraiška. Dizainas būdingas Naujosios karalystės laikotarpiui, tik perkeltas į požeminį statinį. Ant šventyklos fasado krentančios šviesos kuriami efektai panašūs į sumaniai parinktą vidaus apšvietimą. Didžiosios šventyklos įėjimo ir galinė sienos dekoruotos reljefais, vaizduojančiais Ramzį II, nugalintį priešus ir juos dovanojantį įvairioms dievybėms. Vidaus reljefų scenos religinės ir vaizduojančios sudievintą Ramzio II vaizdinį.
Faraono privilegijas ir dieviškumą rodė mažesnės, deivei [[Hator]] (dangiškajai Ramzio žmonai) ir [[Nefertarė|Nefertarei]] (žemiškajai faraono žmonai) skirtos šventyklos puošyba. Iš hipostilės atriumo ir celės sudarytą fasadą puošia šešios statulos: iš abiejų įėjimo pusių su dviem Ramzio II statulomis ir Nefertarės statula tarp jų. Šios statulos yra apie 10 m
Iš pradžių šventyklos stovėjo ant Nilo pusėn žvelgiančių iškyšulio šlaitų. Jas [[1813]] m. atrado didysis šveicarų [[orientalistika|orientistas]] J. L. Burkhardtas ([[1784]]–[[1814]]), matęs jas iš valties Pirmuoju europiečiu, apsilankiusiu Didžiojoje šventykloje, tikriausiai buvo [[Džovanis Belconis]], padaręs tai 1817 metais. 1844 m. [[Karlas Richardas Lepsijus]] kopijavo šventyklų sienų reljefus, 1869 m. šventyklas išvalė [[Ogiustas Marjetas]].
| |||