Kokando chanatas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 13:
Buvo nepatenkintų Madali valdžia ir sąmokslininkai, susimokę su Bucharos emyru, pražudė šį chaną. [[1842]] metais Kokando chanatas tapo Bucharos emyrato provincija. Tačiau kokandiečiai nenorėjo prarasti nepriklausomybės, todėl savo valdovu išsirinko žuvusiojo chano pusbrolį Šeralį, bet paskui jį patys ir nuvertė nuo sosto. Tada įsižiebė konfiktas tarp klajoklių kipčakų ir sėsliųjų gyventojų. Eilę metų buvusi nesantaika peraugo į nuožmias kovas, kurios baigėsi kipčakų žudynėmis.
 
Nuo pat [[1842]] iki tol, kol chanatas buvo prijungtas prie Rusijos imperijos ([[[1876]]) vyko nuolatinės tarpusavio kovos, į kurias dažnai įsitraukdavo Bucharos emyrai. Kokando chanatas ėmė konfliktuoti ir su Rusijos imperija. rusai ėmė rengti žygius ir norėjo užimti Taškentą, bei kitus svarbesnius miestus.
 
Nuo [[1855]] m. kazachų ir kirgizų gentys ėmė ir pripažino Rusijos valdžią, atsimetė nuo Kokando.
 
[[1864]] metais prasidėjo įnirtingos kovos tarp Kokando ir Rusijos dėl Taškento. Tais metais kokandiečiai apsigynė, tačiau jau [[1865]] m. gegužės mėnesį rusai vėl puolė Taškentą ir po šturmo užėmė šį svarbų Vidurinės Azijos miestą. [[1866]] metais rusai užėmė ir Chodžentą. tuo metu buvęs Taškento valdytojas Jakub-begas pabėgo į Kašgarą ir ten įkūrė nuo Kinijos nepriklausomą Jetišaro valstybę.
 
=== Nepriklausomybės praradimas ===