Kanopa (indas): Skirtumas tarp puslapio versijų

Žodis yra graikiškos kilmės. Jie taip vadino egiptiečių laidojimo indus dėl panašumo į graikų mitologiniam herojui Kanopui atnašaujamas aukas arba, kita versija, pagal Egipto miesto Kanobo (gr. Kanōpos) pavadinimą. Šiame mieste mirusiųjų pasaulio dievas [[Ozyris]] buvo garbinamas kanopinio indo pavidale. Šie indai buvo gaminami iš medžio, molio, fajanso, kompozitinės medžiagos kartonažo (lino audinio arba papiruso skiautės, sulipdytos gipso mišiniu) ir akmens. Istorijos eigoje daug kartų keitėsi jų forma. Egipto [[Vidurinioji Egipto karalystė|viduriniosios karalystės]] (apie 2040−1640 m. pr. m. e.) laikotarpiu tai buvo žemo profilio indai užsandarinti plokščiu antspaudu ar dangteliu. [[Naujoji Egipto karalystė|Naujosios karalystės]] (apie 1550−1070 m. pr. m. e.) laikotarpiu indų dančių figūrėlėmis vaizduoti dievo [[Horas|Horo]] sūnūs, kaip inde esančių organų saugotojai. Pavyzdžiui, Horo sūnus Imsetis specifiškai buvo [[kepenys|kepenų]] saugotoju, Hapis − [[plaučiai|plaučių]], Duamatefas − [[skrandis|skrandžio]], Kebensenufas − [[žarnos|žarnų]]. Kanopos buvo nešamos ir naudojamos ritualiniais tikslais mirusiojo laidotuvių metu. Kape jos būdavo suudedamossudedamos į atskirą skrynią atskirai nuo palaidotojopalaidotos mumijos. Kanopinė skrynia dekoruojamadekoruota įvairių saugojančių dievybių vaizdais. Nuo 21-os Egipto karalių dinastijos (vėliau 1070 m. pr m. e.) mumijos pradėtos laidoti su į kūną grąžintais balzamuotais vidaus organais ir kanopų naudojimas sumažėjo − kapuose rasta netikrų kanopų, be viduas organo. Tikriausiai jų naudojimas vis dar išlaikė ritualinę prasmę.

Etruskų kanopos buvo urbos[[Urna|urnos]] pavidalo indai su dviem rankenomis ir žmogaus galvos pavidalo dangčiu.