Juodkrantė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 19:
 
({{de|Schwarzort}}) – pagal Nida
 
Jusų kompa pasisavino Mr.Hareris
gyvenvietė [[Kuršių nerija|Kuršių nerijoje]], 18 km į pietus nuo [[Klaipėda|Klaipėdos]], prie kelio {{KK167}}. Gyvenvietė yra [[Neringos savivaldybė|Neringos savivaldybės]] teritorijoje. Istorinis-urbanistinis draustinis, linijinio plano gyvenvietė, nusidriekusi 2 km palei marias.
 
Yra [[Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčia]] (pastatyta [[1885]] m., dar vadinama Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia), veikiančios [[Juodkrantės civilinės kapinės|civilinės kapinės]]. Išlikę XIX a. pabaigos – XX a. pradžios vilų ir kitų pastatų, pamario žvejų sodybų, yra uostas prie [[Kuršių marios|Kuršių marių]], jachtų prieplauka. Veikia poilsio namai, [[Juodkrantės Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokykla|L. Rėzos jūrų kadetų mokykla]], pagrindinė mokykla, biblioteka (nuo [[1959]] m.), paštas (LT-93017), kultūros centras.
 
== Istorija ==
[[Vaizdas:Juodkrante amber.jpg|thumb|250px|Juodkrantė XIX a. pabaigoje]]
 
Čia žmonių gyventa nuo seno: jos apylinkėse rasta akmens, žalvario ir ankstyvojo geležies amžiaus archeologinių gintaro dirbinių. Juodkrantė rašytiniuose šaltiniuose minima jau [[1429]] m. Tada ji buvo arčiau jūros, 2,5 km į šiaurę nuo dabartinės gyvenvietės. [[1509]] m. Juodkrantė gavo žvejybos privilegiją.<ref>Romas Tijūnėlis, Petras Bekėža. ''Laivynas, jūra ir tauta.'' Klaipėda: Klaipėdos univ. l-kla, 1999, 30 p. ISBN 9986-505-90-9.</ref> [[1599]]–[[1600]] m. senąjį kaimą (13 sodybų) beveik užpustė smėlis. [[1603]] m. jis labai nukentėjo nuo maro, čia liko tik 6 apgyventintos sodybos. Smėlis tebeslinko ir pajūrio Juodkrantė paskutinį kartą paminima [[1724]] m.
 
Priešais [[Gintaro įlanka|Gintaro įlanką]] anksčiau buvo kaimas [[Grikienė]] (arba Nuodėmių kaimas), dabar esantis Juodkrantės teritorijoje.
 
[[1669]] m. miškų prievaizdas Hansas Reinishas gavo privilegiją šalia kelio įkurti karčiamą. [[1682]] m. gautas leidimas ir kurtis žvejams. XVIII a. pabaigoje į Juodkrantę persikėlė ir užpustyto [[Karvaičiai|Karvaičių]] kaimo gyventojai kartu perkeliant ir [[Karvaičių bažnyčia|Karvaičių bažnyčią]], kuri [[1878]] m. sudegė. Senoji Juodkrantė (šiaurėje), [[Naujieji Karvaičiai]] (pietuose) ir Juodkrantė prie bažnyčios (viduryje) susiliejo į vieną gyvenvietę. [[1885]] m. pastatyta mūrinė [[Juodkrantės bažnyčia]].
 
Apie [[1840]] m. Juodkrantė ėmė garsėti kaip kurortas ir [[1858]] m. į ją pradėjo plaukti garlaiviai iš [[Klaipėda|Klaipėdos]], o vėliau ir [[Tilžė]]s. Maždaug tuo metu ([[1855]] m., [[1860]] m. ir [[1861]] m.), gilinant marių dugną, rasta gintaro. Tai dar labiau paskatino gyvenvietės vystymąsi. [[1861]]–[[1882]] m. prie Juodkrantės surasta labai vertingų priešistorinių laikų gintaro dirbinių. [[1860]]–[[1890]] m. kurorto plėtrą skatino kompanijos „W. Stantien & M. Becker“ gintaro gavybos veikla. XIX a. – XX a. pradžioje Juodkrantėje įsikūrė daug viešbučių, vilų, vasarnamių, restoranų ir parduotuvių.
 
[[1946]] m. [[rugpjūčio 3]] d. Juodkrantė tapo [[mtg|miesto tipo gyvenviete]] (kaip vasarvietė), [[1947]] m. prijungta prie [[Klaipėda|Klaipėdos]], o nuo [[1961]] m. įjungta į naują [[Neringa|Neringos]] miestą. Sovietmečiu pastatyta poilsio namų, tarp jų – Vilniaus baldų kombinato „Ąžuolyno“ poilsio namai (architektas E. Guzas), respublikiniai žemės ūkio statybininkų poilsio namai (architektas E. Jurgelionis). Liuteronų bažnyčioje [[1973]] m. įkurtas miniatiūrų muziejus, kuriame eksponuotos tapytos miniatiūros, juvelyriniai dirbiniai, medaliai, languose buvo dailininko B. Bružo vitražai.
 
{{adm2|4}}
{{admr|[[1946]]–[[1947]] m.|r2=4|miesto tipo gyvenvietė|[[Klaipėdos apskritis]]}}
{{admr|1947–[[1950]] m.|r2=3|[[Klaipėdos miestas]]}}
{{admr|1950–[[1953]] m.|[[Klaipėdos sritis]]}}
{{admr|1953–[[1961]] m.|}}
{{admr|1961–[[1995]] m.|—|[[Neringos miestas]]}}
{{admr|1995–[[1999]] m.|r2=2|[[Juodkrantės seniūnija|Juodkrantės seniūnijos]] centras|[[Neringos miesto savivaldybė]]|r4=2|[[Klaipėdos apskritis]]}}
{{admr|nuo 1999 m.|[[Neringos savivaldybė]]}}
{{adme}}
 
== Kultūra ==
* [[Raganų kalnas|Raganų kalno]] medinių liaudies skulptūrų ekspozicija, įkurta [[1979]]–[[1981]] ir [[1988]] m. (projekto autoriai – skulptorius [[Steponas Šarapovas|S. Šarapovas]] ir architektas [[Algimantas Nasvytis|A. Nasvytis]], skulptūras drožė daugiau nei 100 liaudies meistrų). Dauguma skulptūrų – liaudies pasakų ir sakmių personažai.
* Akmens skulptūrų parkas „Žemė ir vanduo”, įrengtas [[1995]] m. pradėtoje statyti krantinėje (architektas [[Ričardas Krištapavičius|R. Krištapavičius]]).
* Lietuvos Dailės muziejaus parodų salė, įrengta [[1982]] m.
* Juodkrantės parodų namai
* Evangelikų liuteronų bažnyčia (vyksta ir [[katalikai|katalikų]] pamaldos)
 
== Gamta ==
[[Vaizdas:Lithuania Juodkrante Great Cormorant colony 2.jpg|200px|thumb|Juodkrantės kormoranai]]
[[Vaizdas:Pilkosios kopos.jpg|thumb|250px|Pilkosios kopos]]
[[Vaizdas:Rezajuodkranteje.jpg|thumb|180px|Paminklas Liudvikui Rėzai]]
 
Netoli Juodkrantės yra nuo XIX a. pradžios stebima [[Pilkasis garnys|pilkųjų garnių]] ir [[Didysis kormoranas|kormoranų]] kolonija. Šiuo metu ji labai išsiplėtė ir pradeda kelti grėsmę miškui, mat nuo rūgščių jų išmatų džiūsta medžiai.
 
Juodkrantė įsikūrusi senųjų – parabolinių kopų slėnyje, yra išlikę senų [[pušis|pušynų]] fragmentų. Netoli Juodkrantės yra saugomos [[Pilkosios kopos]]. Kadangi nuo kito [[Kuršių marios|marių]] kranto jos atrodė tamsios, tai nuo jų ir kaimas gavo Juodkrantės pavadinimą. Prie Juodkrantės yra apžvalgos aikštelė ant Garnių kalno.
 
Prie Juodkrantės yra vieta, kur daugiausia Lietuvoje buvo iškasama [[gintaras|gintaro]]. Jis čia kasamas nuo [[1862]] m., ta vieta pavadinta [[Gintaro įlanka]].
 
== Gyventojai ==
{{dem|kolon=5|till=800|inc=100|incmin=20
|1871|512
|1905|465
|1925|408<ref>[http://www.verwaltungsgeschichte.de/memel.html 1925 m. Klaipėdos krašto surašymo duomenys (vok.)]</ref>
|1959|570|r1959=<ref name="MLTE">{{MLTE|1|714||Juodkrantė}}</ref>
|2001|720
}}
 
== Žymūs žmonės ==
Nuo Juodkrantės, [[Karvaičiai|Karvaičių]] kaimo kilęs žymūs lietuvių tautosakininkas [[Liudvikas Rėza]]. Jam čia [[1994]] m. pastatytas paminklas (autorius [[Arūnas Sakalauskas (1952)|Arūnas Sakalauskas]]). L. Rėzos vardu yra pavadinta ir [[Juodkrantės Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokykla]].
 
Juodkrantėje jaunystę praleido vokiečių tapytojas [[Gustav Fenkohl|Gustavas Fenkolis]] (1872–1950). Juodkrantėje gimė publicistas [[Martin Kakies]] (1894-1987).
 
== Sportas ==
Juodkrantė viena universaliausių buriavimo vietų Lietuvoje. Buriuojama jėgos aitvarais ir burlentėmis tiek marių, tiek jūros pusėje prie mažosios gelbėtojų stoties. Tinka visos vėjo kryptys.
 
== Galerija ==