Chivos chanatas: Skirtumas tarp puslapio versijų

▲[[1512]] metais iškilo nauja uzbekų dinastija, kuri atskilo nuo valdančios Šibanidų dinastijos ir sukūrė nepriklausomą chanatą. Iš pradžių valstybės sostine tapo Urgenčas (anksčiau vadintas Gurgandžu). O [[1598]] metais Amudarjos upė pakeitė vagą ir sostinė buvo perkelta į Chyvą. Per amžius Amudarija kelis kartus yra pakeitusi savo tėkmes, o pakitus vagai, Urgenčas liko be vandens išteklių ir Chyvos miestui atiteko sostinės vaidmuo.

▲Taigi, [[1598]] metais Chorezmo valstybės sostine tapo Chyva. Tai buvo mažytis įtvirtintas miestelis. Nuo to laiko galima įvairiuose šaltiniuse rasti minint tiek Chorezmą, tiek Chyvą. Ilgainiui Chyvos chanatas sustiprėjo, jo teritorija ir įtaka išaugo. Sostinė Chyva tapo vienu iš islamiško pasaulio centrų tiek religiniame, tiek prekybiniame lygmenyje.

▲[[1873]] m. Chyvos chanatas tapo Rusijos imperpijos vasaline valstybe. [[Chanas]] paskelbė save "nuolankiu Rusijos imperatoriaus tarnu", o visos žemės dešiniajame Amudarijos krante atiteko Rusijai.

▲[[1873]] metais Rusijos imperija užgrobė dideles Chyvos chanato teritorijas. Dažnai viena iš priežasčių įvardijama tai, kad turkmėnų plėšikautojai puldinėjo Rusijos teritorijas ir ten grobdavo žmones, o vėliau parduodavo vergų turguose Chyvoje ir Bucharoje.

▲[[1919]] metais prieš Džunaid-chano valdymą pradėjo bruzdėti revoliucionieriai. Lapkričio mėnesį prasidėjo sukilimas, o į pagalbą sukilėliams atvyko Raudonoji Armija. [[1920]] metų vasario pradžioje Džunaid-chano armija patyrė pralaimėjimą ir buvo sunaikinta. [[Vasario 2]] d. Said Abdullah-chanas atsisakė teisių į sostą.

▲[[1920]] m. [[balandžio 20]] d. buvo paskelbta Chorezmo Liaudies Sovietų Respublika, kuri įėjo į Rusijos Federacijos sudėtį. O chanatas nustojo egzistavęs.

▲[[1922]] metų rudenį Chorezmo teritorija buvo padalinta - dalis atiteko Turkmėnijos sovietų respublikai, dalis Uzbekijai, o dalis priskirta Karakalpakijos autonominei sričiai.