Buchara: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
papildyta, pridėtas šaltinis |
|||
Eilutė 19:
}}
'''Buchara''' ({{oz|Buxoro}}, {{fa|بُخارا}}) − miestas centriniame [[Uzbekistanas|Uzbekistane]], prie istorinio [[Šilko kelias|Šilko kelio]].{{šaltinis|{{VLE|III|546||Buchara (Buchoro)}}}} Vilajeto centras. Transporto centras − nutiesti geležinkeliai į [[Samarkandas|Samarkandą]], [[Karši]], [[Čardžou]], automobilių keliai jungia su [[Nukusas|Nukusu]], Samarkandu, Čardžou, [[Turkmenabatas|Turkmenabatu]], veikia tarptautinis oro uostas. Išplėtota naftos perdirbimo, statybinių medžiagų, maisto, baldų, tekstilės, avalynės, medžio apdirbimo pramonė, taip pat dailieji amatai, medvilnės valymas, šilko vijimas. Nuo 1990 m. veikia universitetas. Yra istorijos ir kraštotyros, metalo kalybos, keramikos muziejai, botanikos sodas.
== Istorija ==
Buchara − vienas seniausių ir istoriškai svarbiausių [[Vidurinė Azija|Vidurinės Azijos]] miestų. Miesto amžius siekia daugiau nei 2500 m., nors apylinkės gyvenamos nuo priešistorinių laikų. Pasak legendos, jo įkūrėjas − [[Turkestanas|Turkestano]] valdovas [[Afrasiabas]]. Kadangi Buchara buvo prie Šilko kelio, čia klestėjo prekyba, buvo svarbi karavanų stotis. Senovėje priklausė [[Sogdas|Sogdo]] regionui − [[Achamenidai|Achamenidų imperijos]] provincijai. II−III a. priklausė Kangiujo valstybei, vėliau − Eftalitų valstybei, Vakarų Tiurkų kaganatui. VII a. išplito [[islamas]]. Buchara tapo svarbiu religiniu bei mokslo centru. XVI a. miestą apjuosė gynybinė siena. Buchara tapo galingo [[Bucharos chanatas|Bucharos chanato]] sostine. Į Bucharą vedė karavanų keliai, išaugo amatai, prekyba. XIX a. miestą užėmė [[Rusijos imperija]], vėliau − TSRS, ir priskyrė prie [[Uzbekijos TSR]]. Nuo 1938 m. iki 1992 m. srities centras. Nuo 1992 m. vilajeto centras.▼
▲Buchara − vienas seniausių ir istoriškai svarbiausių [[Vidurinė Azija|Vidurinės Azijos]] miestų. Miesto amžius siekia daugiau nei 2500 m., nors apylinkės gyvenamos nuo priešistorinių laikų. Pasak legendos, jo įkūrėjas − [[Turkestanas|Turkestano]] valdovas [[Afrasiabas]]. Kadangi Buchara buvo prie Šilko kelio, čia klestėjo prekyba, buvo svarbi karavanų stotis. Senovėje priklausė [[Sogdas|Sogdo]] regionui − [[Achamenidai|Achamenidų imperijos]] provincijai. II−III a. priklausė Kangiujo valstybei, vėliau − Eftalitų valstybei, Vakarų Tiurkų kaganatui. VII a. išplito [[islamas]]. Buchara tapo svarbiu religiniu bei mokslo centru. XVI a. miestą apjuosė gynybinė siena. Buchara tapo galingo [[Bucharos chanatas|Bucharos chanato]] sostine. XIX a. miestą užėmė [[Rusijos imperija]], vėliau − TSRS, ir priskyrė prie [[Uzbekijos TSR]].
== Architektūra ==
Buchara − unikalus savo architektūriniu paveldu miestas. Dėl to 1993 m. įtrauktas į [[UNESCO]] [[pasaulio
== Šaltiniai ==
▲Buchara − unikalus savo architektūriniu paveldu miestas. Dėl to 1993 m. įtrauktas į [[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo sąrašą]]. Bucharos senamiesčiui būdinga viduramžių arabiška (IX−XVII a.) architektūra su siauromis gatvelėmis, [[bazaras|bazarais]]. Išlikusi miesto gynybinė siena, Arko citadelė, Talipačo vartai, architektūriniai kompleksai ir ansambliai (Bachaudino Nakšbando, Liabi chauzo, Chodža Gaukušano, Poi Kaljano, Čork Bakro ir kt.), mauzoliejai (Saif ad Din Bocharzi, Samanidų − IX−X a., Čašma Ajubo), gausu [[medresė|medresių]], [[mečetė|mečečių]], [[minaretas|minaretų]] (garsiausias − Kaljano).
{{Išnašos}}
<gallery>
| |||