Sidabriškieji debesys: Skirtumas tarp puslapio versijų

 

== Sudėtis ==

[[Vaizdas:Éjszakai világító felhő.gif|right|300px|thumb|<center>Sidabriškieji debesys (animacija)<br />2008-07-21. 20:09-20:29 (UTC), Ludányhalászi (Vengrija)<br />]]

 

 

== Susidarymas ir ypatybės ==

[[Vaizdas:Helkivate ööpilvede vaatemäng Simuna kohal.jpg|thumb|329x329px|Sidabriškieji debesys virš Simunos (Estija)]]

[[Vaizdas:Noctilucent clouds over Uppsala, Sweden.jpg|thumb|Sidabriškieji debesys virš Upsalos (Švedija)]]

 

Anksčiau buvo manoma, kad sidabriškieji debesys susideda iš vulkaninių arba kosminių dulkių, bet dabartiniai tyrimai su raketomis parodė, kad sidabrinių debesų kilmė gali būti panaši į plunksninių. Aukščiau 80 km, mezopauzėje, atmosferos stratifikacija pastovi, todėl vandens garai kaupiasi žemiau šio sluoksnio. Dėl labai žemos temperatūros – vasarą ji nukrinta žemiau negu –125 °C (antroji priežastis, kodėl sidabriniai debesys matomi tik vasarą) – pakanka net ir nedidelės vandens garų koncentracijos, kad prasidėtų [[sublimacija|sublimacija]] – vandens garų virtimas ledo kristalais. Šių kristalų matmenys yra neįtikėtinai maži, nesiekia nė 100 nm (nanometras – dešimttūkstantoji milimetro dalis). Žydrai sidabriškas švytėjimas – tai ne tik išsklaidyta Saulės šviesa, bet, sprendžiant pagal jos spektrą, dar ir ledo kristalų fotoliuminescencija veikiant ultravioletinei (UV) spinduliuotei.

 

'''Vandens garų radimosi mezosferoje priežastys'''

 

== Sąryšis su klimato kaita ==

Teigiama, kad pastarieji sidabriškųjų debesų susidarymai ir jų palaipsnis didėjimas gali būti susiję su klimato kaita<ref name="Thomas">{{cite journal |last=Thomas |first=GE |author2=Olivero, J |title=Noctilucent clouds as possible indicators of global change in the mesosphere |journal=Advances in Space Research |volume=28 |issue=7 |pages=939–946 |year=2001 |doi=10.1016/S0273-1177(01)80021-1 |bibcode=2001AdSpR..28..937T}}</ref><ref>{{Cite news|title = You're About to See an Incredibly Rare Cloud, and It's Proof the Climate Is Changing|url = http://www.bloomberg.com/news/articles/2015-06-09/at-space-s-edge-swirls-of-blue-show-atmosphere-changing|website = Bloomberg.com|accessdate = 2016-10-06|first = Brian K.|last = Sullivan|date=2015-06-09}}</ref>. Pirmieji šių debesų stebėjimai sutampa tiek su [[Krakatoa|Krakatau]] ugnikalnio išsiveržimu, tiek su kylančiu [[Pramonės perversmas|pramonės perversmu]], sidabriškieji debesys tapo labiau paplitę ir dažnesni XX amžiuje. Vis dėlto pasaulinio atšilimo ir sidabriškųjų debesų sąryšis išlieka kontraversiškas<ref name=Phillips>{{cite web |last=Phillips |first=Tony |title=Strange Clouds at the Edge of Space |publisher=NASA |date=August 25, 2008 |url=http://science.nasa.gov/headlines/y2008/25aug_nlc.htm}}</ref>.

 

 

== Lietuvoje ==

[[Vaizdas:Sudrabainie mākoņi. Jelgava, 2016. gada 10. jūlijs.jpg|thumb||right|329x329px|Sidabriškieji debesys virš Jelgava (Latvija) 2016 07 10]]