|
[[Vaizdas:ElevatoriusGubernija.JPG|thumb|Lietūkio elevatorius [[Gubernija (Šiauliai)|Gubernijoje]], [[Šiauliai|Šiauliuose]]]]
'''Lietūkis''' – [[Lietuva|Lietuvos]] [[žemės ūkis|žemės ūkio]] [[kooperatyvas|kooperatyvų]] sąjunga, veikusi [[1923]]–[[1940]] m. [[Kaunas|Kaune]].
== Istorija ==
„Lietūkis“ įkurtas pertvarkius [[1921]] m. Kaune įkurtą [[Lietuvos žemės ūkio draugija|Lietuvos žemės ūkio draugiją]]. Remiamas vyriausybės „Lietūkis“ ilgainiui nukonkuravo kitas prekybinių kooperatyvų sąjungas. [[1926]] m. prisijungė Šiaurės Lietuvos kooperatyvų sąjungą „Gamintojas“ (centras [[Šiauliai|Šiauliuose]]). [[1927]] m. įsteigė Centralinę Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių sąjungą „[[Pienocentras]]“, [[1939]] m. – kooperatyvų sąjungą „Linas“ ir perdavė joms savo narių gamybines funkcijas.
Įveikusi konkurentus sąjunga didino kooperatyvus, todėl narių skaičius [[1927]]–[[1931]] m. sumažėjo nuo 71 iki 41. [[1931]] m. perėmė [[Lietuvos kooperacijos bendrovių sąjunga|Lietuvos kooperacijos bendrovių sąjungą]], vienijančią miestų vartotojų kooperatyvus. Narių skaičius padidėjo: [[1932]] m. buvo 114, [[1940]] m. – 145. [[1937]] m. pardavė prekių už 73 mln. Lt, iš jų grūdų ir sėmenų – už 6 mln. Lt, trąšų – už 10 mln. Lt, [[1939]] m. – už 139 mln. litų. [[1939]] m. „Lietūkio“ eksportas sudarė apie 15% viso Lietuvos eksporto. Turėjo bendrovių [[Maistas (bendrovė)|„Maistas“]], „[[Lietuvos muilas]]“, „[[Lietuvos Baltijos Loidas]]“, „Kooperacijos bankas“ ir sąjungų „Kooperacija“, „Linas“ akcijų ir pajų. {{šaltinis|{{VLE|XIII|145||Lietūkis}}}}
„Lietūkis“ buvo tipiška kooperatyvų sąjunga, kurioje galėjo dalyvauti tik [[juridinis asmuo|juridiniai asmenys]]. Jos tikslas buvo derinti atskirų žemės ūkio kooperatyvų ir draugijų veiklą, palaikyti tarp jų ir kitų kooperatyvų nuolatinius ryšius, įvairiais būdais kelti ir tobulinti krašto ūkio kultūrą, žemės ūkio pramonę, organizuoti žemės ūkio gaminių perdirbimą ir tiesioginį pardavimą krašte ir užsienyje. Nugalėjusi konkurentus – smulkesnius kooperatyvus, „Lietūkis“ tapo stipria kooperatine organizacija.
„Lietūkis“ pradėjo plataus masto prekybą trąšomis, žemės ūkio mašinomis, sėklomis, veisliniais gyvuliais. „Lietūkis“ buvo didžiausias javų, [[dobilas|dobilų]], sėmenų ir ankštinių javų supirkėjas tarpukario Lietuvoje, stambiausias javų eksportuotojas: eksportavo [[linas|linų]] pluoštą, sėmenis, pašarinių žolių [[sėkla]]s. Taip pat rengė paskaitas ir kursus žemės ūkio tema, atliko bandymus su trąšomis. Steigė javų valymo punktus, organizavo [[pienas|pieno]] perdirbimo bendroves. Savo rankose turėjo didmeninės prekybos sandėlius, malūnus, linų perdirbimo fabriką, saldainių fabriką [[Birutė (fabrikas)|„Birutė“]] [[Šiauliai|Šiauliuose]].
Pirmaisiais savo egzistavimo metais kooperatyvų sąjunga gaudavo pašalpų iš Žemės ūkio ministerijos. [[1923]] m. „Lietūkis“ pradėjo veikti su 14 300 litų kapitalu, o [[1939]] m. kapitalas siekė 10 603 000 litų.
Besiplėtojančiai ir atsikuriančiai Lietuvos pramonei reikėjo vis daugiau žaliavų, todėl didėjo ir „Lietūkio“ importuojamų prekių dalis. Buvo importuojami [[nafta|naftos]] produktai, žemės ūkio mašinos, 100 % visų į Lietuvą įvežamų trąšų, 85 % [[valgomoji druska|druskos]], 50 % [[cementas|cemento]], 25 % geležies. 75 % visų įvežamų trąšų sudarė superfosfatas, likusi dalis – įvairios kitos trąšų rūšys. 60 % viso įvežamo [[metalas|metalo]] buvo geležis strypais ir lapais, likusi dalis – cinkuota skarda stogams dengti. Pagrindinis tiekėjas (pusė įvežamo metalo) buvo [[Vokietija]], likusi dalis – iš [[Belgija|Belgijos]], [[Prancūzija|Prancūzijos]], [[JK|Didžiosios Britanijos]], [[Latvija|Latvijos]]. Cementas daugiausia buvo importuojamas iš Vokietijos, [[Švedija|Švedijos]], [[Estija|Estijos]].
Pusę įvežamos naftos produkcijos sudarė [[žibalas]], kitą pusę – žalia [[nafta]], tepalai, [[benzinas]]. Pagrindiniai tiekėjai: [[TSRS]], [[JAV]], [[Lenkija]], [[Anglija]]. [[1937]] m. „Lietūkis“ [[Klaipėda|Klaipėdos]] uoste įsigijo penkis 5600 m³ bendros talpos rezervuarus, nutiesė [[geležinkelis|geležinkelio]] atšaką, pastatė estakadą. Pastatytos talpyklos naftos produktams aplinkiniuose miestuose – [[Šilutė]]je, [[Pagėgiai|Pagėgiuose]], įsigyta 60 geležinkelio cisternų. Naftos produktai buvo gabenami [[tanklaivis|tanklaiviais]] iš [[Juodoji jūra|Juodosios jūros]] Kaukazo pakrantės uostų [[Batumis|Batumio]] ir [[Tuapsė]]s. <ref>[http://www.lb.lt/lt/leidiniai/pinigu_studijos2006_2/lukosevicius.pdf Vincentas Lukoševičius. Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų sąjunga]</ref>
[[1940]] m. [[TSRS]] valdžia „Lietūkio“ pagrindu įkūrė [[Lietuvos kooperatyvų sąjunga|Lietuvos vartotojų kooperatyvų sąjungą]].
== Šaltiniai ==
|
