Raudondvario dvaras (Kaunas): Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 86.100.252.17 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homobot keitimas) |
|||
Eilutė 17:
== Istorija ==
[[1615]] m. [[rugsėjo 2]] dieną Kauno vėliavininkas [[Jonas Dziavialtauskas]] laiške LDK dvarionui [[Mikalojus Kiška II|Mykolui Kiškai]] užsimena apie pilį. [[1652]] m. dvarą iš [[Jonas Eustachijus Kosakovskis|Jono Eustachijaus Kosakovskio]] įsigijo J. Radvila. Pasakojama, kad pilies pamatus padėti įsakiusi pati [[Barbora Radvilaitė]]. [[1662]] m. iš [[Radvilos|Radvilų]] jį įsigijo [[Vorlovskiai]], XVIII a. 2-ojoje pusėje [[Zabielos]], o [[1819]] m. dvarą įsigijo [[Tiškevičiai]], kurie suremontavo dvaro rūmus, pastatydino papildomų pastatų (oranžeriją, svirnus, arklides ir kt.), įrengė parką.
[[1831 sukilimas|1831 m. sukilimo]] metu rūmai apdegė, todėl [[1832]]–[[1840]] m. Tiškevičiai juos atstatė ir šiek tiek rekonstravo, buvo pertvarkyti ir papildomai pastatyti kiti mūriniai dvaro pastatai: oranžerija ([[1837]]–[[1839]] m.), pietinės oficinos antrasis aukštas ([[1839]] m.), šiaurinė oficina ([[1840]] m.), XIX a. viduryje – arklidės ir ratinė. Po [[1855]] m. rekonstrukcijos jie tapo dar puošnesni ir įgijo [[neogotika|neogotikos]] bruožų. Darbams vadovavo [[Cezaris Anikinis]]. Valdant Tiškevičiams (iki [[1915]] m.) dvaras garsėjo kaip kultūros ir meno centras. Rūmuose buvo dailės galerija, biblioteka (apie 10–20 tūkst. knygų ir rankraščių, siekiančių XVI–XVII amžių).
[[Pirmasis pasaulinis karas|I pasaulinio karo]] metais dvaro rūmuose buvo įsikūrusi vokiečių [[Oberostas|Oberosto]] valdybos būstinė. [[1927]]–[[1942]] m. rūmuose Lietuvos moterų globos komitetas įsteigė vaikų namus. [[1944]] m. besitraukdami vokiečiai sunaikino rūmus ir oranžeriją, juos sudegino.
| |||