Pagudėnai: Skirtumas tarp puslapio versijų

1 pridėtas baitas ,  prieš 5 metus
 
[[Didysis prūsų sukilimas|Didžiojo prūsų sukilimo]] metu (1260–1274) pagudėnai vadu išsirinko [[Auktuma|Auktumą]] ir įsijungė į kovą. Jie užėmė mažesniąsias kryžiuočių pilis, bet Elbingo pilies paimti jiems nepavyko.
<br />1271 m. įvyko [[Christburgo mūšis]], kai jungtinės [[bartai|bartų]] (vadas [[Divonis]]) ir pagudėnų (vadas [[Linkus]]) surengė antpuolį į [[Kulmo žemė|Kulmo žemę]]. MušyjeMūšyje buvo nukauti 12 riterių ir iki 500 kitų Ordino kareivių. Prūsai apgulė Christburgą ir beveik jį paėmė. Tačiau netrukus atvyko kavalerija iš Elbingo ir prūsams teko trauktis. Pagudėnai ilgiausiai kovėsi Didžiajame prūsų sukilime. Jie surengė netikėtą Elbingo antpuolį, iš pasalų užpuolė jo įgulą. 1274 m. Ordino riteriai surengė keršto žygį prieš pagudėnus. Jie užėmė Heilsbergo pilį, kuriame buvo sukilėlių pagudėnų štabas, ir sukilimas pasibaigė.
 
Netrukus pagudėnai vėl sukilo. 1276 m. pasklido žinia, kad [[sūduviai|sūduvių]] vadas [[Komantas (jotvingis)|Komantas]] (kitaip dar ''Skalmantas'') sėkmingai puldinėja Ordino valdas ir, padedamas lietuvių, surinko apie 4000 karių Kulmo žemei pulti. Tačiau kitos prūsų kiltys prie Trečiojo sukilimo neprisidėjo. Pagudėnai netrukus buvo numalšinti, ir dalis išlikusiųjų persikėlė į [[LDK|Lietuvos Didžiąją kunigaikštystę]].
Anoniminis naudotojas