Ši antropologijos šaka išplėtojo ir išplatino „kultūrą“ kaip prasmingą mokslinę sąvoką. Antropologinė „kultūros“ sąvoka iš dalies atspindi reakciją į ankstesnį Vakarų pasaulio diskursą, besiremiantį [[opozicija|prieštara]] tarp „[[kultūra|kultūros]]“ ir „prigimties“ sąvokų, pagal kurį kai kurie žmonės tebegyvena „prigimtinėje visuomeninėje sanklodoje“. Antropologai teigia, kad kultūra tai „žmogaus prigimties“ dalis ir kad visi žmonės sugeba klasifikuoti patirtį, simboliškai šią patirtį užkoduoti ir tokias abstrakcijas perduoti kitiems. Žmonės kultūrą perima „mokydamiesi“ visuomenėje. Antropologai taip pat pažymi, kad kultūros dėka žmonės gali prisitaikyti prie savo aplinkos ne tik genetiškai, todėl kultūra būna įvairialypė.
