Žiniasklaida: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Ed1974LT (aptarimas | indėlis)
Ed1974LT (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 5:
Sąvoka atsirado apie 1920-uosius metus anglosaksų šalyse atsiradus radijui ir masiniams laikraščiams. Lietuviškas pavadinimas „žiniasklaida“ yra palyginti naujas (įvestas apie 1990-uosius), prieš tai šiai sąvokai apibūdinti vartotas „masinių informacijos priemonių” arba iš anglų kalbos perimtas „medijos“ terminas.
 
Žiniasklaidos aušroje [[komunikacija]] per žiniasklaidą buvo vienpusė, t. y. be [[grįžtamasis ryšys|grįžtamojo ryšio]] ir informacijos gavėjo. [[kompiuteris|Kompiuterių]] ir [[internetas|interneto]] amžiuje ji tampa [[interaktyvumas|interaktyvia]] (sąveikaujamąja, abipuse) žiniasklaida.
 
== Žiniasklaidos rūšys ==
* [[Spauda]] (ir kita spausdinta žiniasklaida – skrajutės ir pan.)
* elektroninė žiniasklaida:
** audiogarsinė ([[radijas]], garso įrašai)
** audiovizualinėgarsinė bei vaizdinė ([[televizija]], vaizdinė medžiaga, [[kinas]])
* [[Internetas]] (pvz., internetiniai naujienų portalai)
 
Eilutė 20:
 
== Žiniasklaidos reikšmė demokratinei visuomenei ==
Nuo pat jos atsiradimo žiniasklaida buvo laikoma svarbia valstybės valdžios kontrolės institucija (bent jau potencialiagalinčia ja būti). Šią savo funkciją ji gali atlikti tik būdama nepriklausoma. ŠaliaBe valstybės institucijų kontrolės, žiniasklaida turi ir kitų svarbių funkcijų: objektyvios informacijos pateikimas, politinės komunikacijos tarp piliečių ir valstybės užtikrinimas, politinė piliečių socializacijaįtraukimas į politiką ir supažindinimas su ja.
 
== Šaltiniai ==