Aukštųjų Šančių karių kapinės: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[Vaizdas:Aukstuju Sanciu kapines.Paminklas Dariui ir Girenui.jpg|thumb|right|Aukštųjų Šančių karių kapinės. Paminklas St. Dariui ir St. Girėnui (skulpt. [[Vytautas Mačiuika]], 1968  m.)]]

'''Aukštųjų Šančių karių kapinės''' – įsikūrusios[[karių kapinės]] [[Kaunas|Kaune]], [[Šančiai|Aukštuosiuose Šančiuose]] (Ašmenos 1-oji g.). Kapinėse palaidoti [[Rusija|Rusijos]], [[Vokietija|Vokietijos]] ir [[Lietuva|Lietuvos]] kariai.

Aukštųjų Šančių kapinės įkurtos [[1891]]  m. už tuometinių Kauno miesto ribų Rusijos kariuomenės [[Kauno tvirtovė|Kauno įgulos]] kariams. [[1932]]  m., po Aukštųjų Šančių prijungimo prie Kauno miesto, kapinių ribos buvo išplėstos. Iš viso kapinėse istoriškai susiformavo 7 laidojimo kvartalai.

Lietuvos kariai Aukštųjų Šančių kapinėse pradėti laidoti apie [[1922]]  m. Beveik kvadratinėje teritorijoje buvo laidojami tarnybos metu žuvę ar mirę nuo ligų [[Lietuvos kariuomenė]]s kariai. Iki [[1929]]  m. užlaidotas ir sutvarkytas Lietuvos karių kapų pirmas sklypas, iki [[1940]]  m.  – kiti du sklypai. Karių kapai pažymėti tipiniais betoniniais kario kryžiais, tiražuotais pagal [[1927]]  m. [[Krašto apsaugos ministras|Krašto apsaugos ministro]] įsakymu patvirtintą modelį (autorius [[Antanas Aleksandravičius]], dailininkas [[Adomas Varnas]]). Kapų eilės antrame sklype atkartojo [[Gedimino stulpai|Gedimino stulpų]] piešinį.

[[2001]]–[[2007]]  m. parengtas ir įgyvendintas Lietuvos karių kapų tvarkymo projektas. [[XX a.]] pradžioje [[betonas]] buvo prieinama medžiaga masinei gamybai, tačiau iš šios medžiagos pagamintų paminklų amžių trumpina atmosferos ir biologinė tarša, jų restauracija yra trumpalaikė, o irimą spartina staigūs gamtinių temperatūrų pokyčiai. Seni kryžiai buvo sunykę, aptrupėję, o karių pavardės nebeįskaitomos, todėl kapinėse pastatyta apie 560 naujų [[granitas|granitinių]] kryžių. Tai gausiausia Lietuvos karių, žuvusių [[1919]]–1940  m., laidojimo vieta Lietuvoje. <ref>http://www.kpd.lt/lt/node/1090</ref>

[[2006]]  m. Kultūros paveldo departamento darbuotojai inicijavo šio kultūros paveldo objekto skelbimą valstybės saugomu. Tais pačiais metais pradėtas rengti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas. [[2009]]  m. [[spalio 7]] d. Lietuvos karių kapams suteiktas valstybės saugomo objekto statusas. <ref>{{cite kvr | mc=16576 | title=Kauno Aukštųjų Šančių Lietuvos karių kapai | accessdate=2014-11-11}}</ref> <ref>http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=355751&p_query=&p_tr2=</ref>