Ateizmas: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[Vaizdas:Atheism.svg|thumb|right|Vienas iš siūlomų ateizmo simbolių  – stilizuotas atomo modelis]]

'''Ateizmas''' (nuo {{gr|ἄθεος}} (''atheos''), iš ''a'' 'ne, be' (neigiamasis afiksas) + ''theos'' 'dievas')  – filosofinis požiūris<ref>http://www.positiveatheism.org/hist/lewis/lewis00.htm</ref><ref>http://www.spunk.org/texts/writers/goldman/sp001502.html</ref>, kurio pagrindą sudaro netikėjimas [[dievas|Dievu]] ar dievybėmis, [[teizmas|teizmo]] atmetimas. Platesne prasme, tiesiog netikėjimas dievų egzistavimu.

Dažnai siejamas su [[Agnosticizmas|agnosticizmu]], nors agnostikai teigia, kad ''neaišku'', ar dievas egzistuoja, ar ne. Kartais  – kad ''neįmanoma'' žinoti, ar jis egzistuoja, ar ne. Dažnai ateizmas klaidingai tapatinamas su netikėjimu jokiais antgamtiniais reiškiniais ([[siela]], [[vaiduoklis|vaiduokliais]] ir panašiai). [[TSRS|Tarybų Sąjungoje]] buvo įprasta su ateizmu sieti aktyvią kovą (ateizmo priešininkų vadinamas ''karinguoju ateizmu'') prieš bet kokius [[religija|religinius]] tikėjimus. Tačiau šiuo metu tokią aktyvią poziciją daugelis šaltinių siūlo vadinti atskiru [[Antiteizmas|antiteizmo]] terminu, teigdami, jog daugelis ateistais laikytinų žmonių tokių pažiūrų nesilaiko.

[[Vaizdas:Ephesians 2,12 - Greek atheos.jpg|thumb|right|200px|Žodis ''ἄθεος'' "Laiške„Laiške į Efesianą"Efesianą“.]]

[[Būdvardis]] ''ἄθεος'' [[Senovės graikų kalba|Senovės graikų kalboje]] reiškė „bedievis“. Taip pat šis žodis tapo dažnai vartojamas nuo [[V amžius pr. m. e.|V amžiaus pr. m. e.]], jis virto ''ἀσεβής'' („nepagarbus“) [[Sinonimas|sinonimu]] ir įgavo naujus apibrėžimus: „nutraukęs ryšius su dievu“, „atsisakęs dievo“ ir „nedievobaimingas“. Taip pat atsirado [[daiktavardis]] ''ἀθεότης'' („ateizmas“). [[Romėnai|Romėnų]] rašytojas [[Ciceronas]] žodį ''ἄθεος'' [[Lotynų kalba|lotyniškai]] transliteravo į ''atheos'', jis tapo labai populiarus tarp [[Krikščionybė|krikščionių]] ir [[Pagonys|pagonių]].

[[Anglų kalba|Angliškasis]] ''atheism'' kilo iš [[Prancūzų kalba|prancūzų]] ''athéisme'' [[1587]] metais. Pirmą kartą anglų kalboje panaudotas [[1571]]  m. žodis ''atheist'' reiškė „asmuo, kuris atsisakė arba netiki dievais“. Terminas ''атеист'' [[Rusų kalba|rusų kalboje]] atsirado [[1577]]  m. Vėliau pasirodė ir susiję žodžiai: ''deistas'' ([[1621]]  m.), ''teistas'' ([[1662]]  m.), ''[[teizmas]]'' ([[1678]]  m.) ir ''[[deizmas]]'' ([[1682]]  m.). Dėl ateizmo įtakos [[1700]]  m. deizmas ir teizmas pakeitė savo reikšmes, deizmas virto [[Filosofija|filosofijos]] dalimi, o teizmas [[Tikėjimas|tikėjimo]].

Sąvoka ''ateizmas'' [[XVIII amžius|XVIII a.]] [[Europa|Europoje]] reiškė netikėjimą [[monoteizmas|monoteizmo]] [[Religija|religijomis]]. Tik dėl [[Globalizacija|globalizacijos]] [[XX amžius|XX a.]] ateizmas atrado naują visų dievų netikėjimo reikšmę.

Vyksta dažni ginčai dėl ateizmo apibrėžimo ir [[Klasifikacija|klasifikacijos]]. Daugelis negali nuspręsti, apie ką eina kalba, ar ateizmas neigia visas antgamtines jėgas. Buvo pasirinkti keli ateizmo klasifikavimo būdai.

Kai kurie [[Filosofija|filosofai]] ateizmą skirsto į stiprųjį (teigiamąjį) ir į silpnąjį (neigiamąjį). Stiprusis ateizmas neigia dievų buvimą, o silpnasis kitus teiginius. Pagal šį būdą žmonės skirstomi į teistus, silpnuosius ir stipriuosius ateistus, [[Agnosticizmas|agnostikai]] laikomi silpnaisiais ateistais. Terminai silpnasis ir stiprusis atsirado neseniai, tačiau teigiamasis ir neigiamasis ateizmas vyravo ir seniau.

[[Pragmatinis ateizmas|Apateizmas]], praktinis ([[Pragmatinis ateizmas|pragmatinis]]) ateizmas  – tam tikra filosofinio požiūrio į Dievus forma, kuomet žmogui iš esmės nerūpi, ar [[Dievas|dievai]] egzistuoja bei kiti teologiniai ir religiniai klausimai. Apateistu gali būti tiek teistas, tiek ateistas, tiek [[Agnosticizmas|agnostikas]]. Pragmatinis ateistas Dievo egzistavimo klausimą laiko visiškai neįdomiu ir nesvarbiu žmogaus [[Gyvenimas|gyvenime]] bei veikloje.

Epistemologinė ateizmo forma teigia, kad žmonės negali pažinti dievų ar nustatyti jų egzistavimo, nes [[žmogus]] filosofiškai negali nustatyti savo [[Hipotezė|hipotezių]]. Ši ateizmo forma grindžiama [[Agnosticizmas|agnosticizmu]], vengiama klausimo apie galutinę tikrovę.

Psichologiniai, sociologiniai ir ekonominiai ateistai tarpusavyje panašūs, visi jie teigia, kad [[tikėjimas]] dievais ir religijos yra socialinės funkcijos, panaudotos valdžioje engti darbininkų klasės. Istorikas EdvardasEduardas Gibonas savo veikaluose rašė: „Visi [[Romos imperija|Romos imperijos]] religiniai kultai buvo teisingi gyventojams, [[melas]] filosofams ir nauda valdininkams.“

Loginių ateistų pažiūra grindžiama [[Omnipotencijos paradoksas|omnipotencijos paradoksu]], kad dievai negali egzistuoti, nes visagalybės paradoksas parodo, kad visagalė būtis yra visagalė, todėl negalima, kad ji būtų nevisagalė. Paradoksas tyrinėja, ar visagalis gali apriboti savo galias, ar ne. Bet kokio atsakymo atveju atsiranda prieštaravimas, ar Dievas - – visagalis egzistuoja.

Senovės Egipte buvo sukurtas kritikuojantis [[Teizmas|teizmą]] kūrinys „Arfisto daina“, tai ko gero buvo pirmasis ateizmą palaikantis [[dokumentas]].

Ateizmo tema buvo populiari ir antikos laikais, [[Graikija|Graikijos]] [[Poezija|poetas]] ir „pirmasis ateistas“ Diagoras ([[V amžius pr. m. e.|V amžiaus pr. m. e.]]) labai ryškiai [[Kritika|kritikavo]] religijas. Jis teigė, kad religijos yra tik [[Žmonija|žmonijos]] išmonė. Atomistas [[Demokritas]] viską tyrinėjo tik materialistiniais būdais, o [[sofistai]] [[Protagoras]] ir Prodikas turėjo ateistines pažiūras. [[Filosofija|Filosofas]] [[Sokratas]] buvo laikomas ateistu, nes visiškai ignoravo dievų buvimą.

[[Didžioji Prancūzų revoliucija|Didžiosios Prancūzų revoliucijos]] metu ateizmas virto laisvai kalbama tema, [[1793]]  m. norėta uždrausti [[Krikščionybė|krikščionybės]] mokymą.

Labiausiai ateizmą [[XIX amžius|XIX amžiaus]] pabaigoje išpopuliarino filosofai - – [[Laisvamanybė|laisvamaniai]]: Ludvikas Andreasas Feuerbachas, [[Artūras Šopenhaueris]], [[Karlas Marksas]] ir [[Frydrichas Nyčė]].

XX a. ateizmas tapo plačiai minimas įvairių mokslininkų darbuose. Filosofas ir [[Matematika|matematikas]] Bertranas Raselas tvirtino, kad visų pasaulio dievų neegzistuoja, jie tik išmonė. [[Britai|Britas]] [[Alfredas Ayeras]] teigė, kad religijos požiūriai nelogiški ir neįmanomi patvirtinimui. [[Džonas Diujis]] viską tyrinėjo be [[Tikėjimas|tikėjimo]] mokymų.

Nuo [[1956]]  m. [[Indija|Indijoje]] bei pasaulyje prasidėjo aktyvus ateistų sąjūdis, prasidėjo kova prieš [[Induizmas|induizmą]] ir [[brahmanas|brahmanus]], buvęs [[Albanija|Albanijos]] pirmininkas Enveris Hodžas uždraudė visas religines bendruomenes savo šalyje.

Sudėtinga pasakyti ateistų skaičių pasaulyje, daugelis ateizmo sąvoką supranta įvairiai. Taip pat yra žmonių, kurie dėl [[diskriminacija|diskriminacijos]] ir persekiojimo nepasisako savo nuomonės.

[[2005]] metais buvo atlikta pasaulinė apklausa, kuri parodė, kad pasaulyje yra apie 11,9% nereligingų žmonių, kurių gretose apie 2,3% buvo ateistai. Šie skaičiai neapėmė ateistinėmis laikomų religijų atstovų.

[[2006]]  m. apklausa tarp suaugusiųjų parodė, kad labiausiai tikintys [[Europa|Europoje]] buvo [[italai]] (62%), mažiausiai [[prancūzai]] (27%). [[Prancūzija|Prancūzijoje]] 32% paskelbė save ateistais ir 32% agnostikais.

2012  m. 7% [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungos]] gyventojų priskyrė save ateistams.<ref>http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/ebs/ebs_393_en.pdf</ref>.