Naudininkas: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Naudininkas''' ({{grc|ἡ δοτικὴ πτῶσις}}, {{la|casus dativus}}) – vienas iš netiesioginių [[linksnis|linksnių]], atsakantis į klausimą ''kam?'' Vartojamas su [[veiksmažodis|veiksmažodžiais]], reiškiančiais į objektą nukreiptą ir iš jo kylantį veiksmą, pvz., tiesioginis objektas perduodamas netiesioginiam − iš to ir kilo lotyniškas linksnio pavadinimas ''dativus'' 'duodamasis'. Naudininkas dažnai nurodo subjektą, kuris patiria kokią nors būklę, pvz., {{lt|man skauda, man patinka}}, {{enm|me thinks, me likes}}. Kartais naudininkas gali reikšti subjektą (veikėją), pvz., ''Jam reikės važiuoti''. Nors čia [[veiksnys|veiksniu]] naudininkas nelaikomas, tačiau šiuo atveju savo reikšme tapatus pasakymui ''Jis turės važiuoti''. Kai kuriose kalbose naudininkas su tam tikrais [[prielinksnis|prielinksniais]] atlieka [[vietininkas|vietininko]] paskirtį, pvz., [[vokiečių kalba|vokiškai]] ''im Deutschland'' 'Vokietijoje'. Naudininkas turėtas jau [[indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbėje]], būdingas [[baltų kalbos|baltų]], beveik visoms [[slavų kalbos|slavų]], [[senoji graikų kalba|senajai graikų]], [[lotynų kalba|lotynų]], [[vokiečių kalba|vokiečių]] ir [[islandų kalba|islandų]] kalboms, [[sanskritas|sanskritui]]. [[Uralo prokalbė|Uralo prokalbei]] nebuvo būdingas, iš jų kilusiose kai kuriose [[finougrųUralo kalbos|finougrųUralo kalbose]] ir(pvz., [[samodųLyvių kalboskalba|lyvių]]e) susidarė vėliau.

[[Lietuvių kalba|Lietuvių bendrinėje kalboje]] su [[Prielinksnis|prielinksniais]] nevartojamas, išlikęs tik sustabarėjusiuose posakiuose (pvz., ''po senovei'', ''po teisybei'', ''iki šiolei''). Tačiau rytų Lietuvos tarmėse ir senuosiuose raštuose su naudininku ėjo prielinksniai ''prie, iki, ligi'' (pvz., ''prieg (iki, ligi) namui''; ''iki vakarui''). Bendrinėje [[latvių kalba|latvių kalboje]] prielinksnis ''līdz'' 'ligi, iki' su naudininku pasitelkiamas ir šiomis dienomis.