Čangtangas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Atšiauriausios Čangtango vietos yra negyvenamos, tačiau laikoma, kad regione gyvena apie 0,5 mln. [[klajokliai|klajoklių]], identifikuojančių save su [[tibetiečiai]]s, bet kalbančių atskira [[Čangtango kalba]]. Centriniai tibetiečiai juos įvardina kaip ''čangpa'' (t. y. „šiaurės žmonės“) arba ''drukpa'' („klajokliai“). Dabartinėje [[KLR]] jie įskaičiuojami į oficialią tibetiečių etninę grupę. Jie išpažįsta [[tibeto budizmas|tibeto budizmą]].

[[Čangpai]] praktiškai nedirba žemės, o visas jų ūkis paremtas gyvulininkyste: [[jakas|jakų]], jų mišrūnų ir, Tibeto ponių ([[kjangas|kjangų]]), [[avis|avių]] bei [[Čangtango ožka|Čangtango ožkų]] auginimu. Jie priversti migruoti dėl to, kad reikia keltis į visavis naujas ganymo vietas, tačiau jų migracijos keliai yra aiškiai nustatyti, ir jie nuolat sugrįžta į tas pačias vietas. Migracijų laiku čangpai gyvena jako vilnos palapinėse, bet yra ir pastovesnių, žieminių gyvenviečių.

Tibetą prijungus prie [[KLR]], apie 3500 čangpų pabėgo iš gimtųjų vietų į Indijos kontroliuojamą Čangtango pusę. 1977  m. jie buvo apgyvendinti 9 gyvenvietėse.