Sodas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
+ foto |
|||
Eilutė 8:
== Istorija ==
Pasaulio kultūros istorijoje [[parkas]], sodas, [[daržas]] ir [[darželis]] nuo jų atsiradimo buvo vienas ir tas pats dalykas. Kartu auginami [[medžiai]], [[Vaismedis|vaismedžiai]], [[daržovės]] ir [[gėlės]]. Vokiečių kalboje
Sodai paliudyti keli tūkstančiai metų pr. m. e. Egipte, [[Babilonas|Babilonijoje]] (Semiramidės [[Kabantieji Babilono sodai|kabantys sodai]]) ir [[Asirija|Asirijoje]] [[3000 m. pr. m. e.]], [[Kinija|Kinijoje]] [[2000 m. pr. m. e.]], Persijoje, senovės Graikijoje. Ypač jie suklestėjo Nuo [[Senovės Roma|Romoje]] − mūsų eros pradžioje. Nuo
Kinų sodas plėtojosi nepriklausomai nuo Egipto-Babilonijos-Persijos ar Europos sodų raidos. Jis yra gamtovaizdžio sodas arba teisingiau parkas (''landscape garden''). Jis turėjo dvi vystymosi kryptis: imperatoriško didingumo ir miniatiūriškumo. Pastarąją rūšį ypač kultivavo japonai ([[japoniškas sodas]]).
Eilutė 16:
Feodaliniais laikais [[Europa|Europoje]] po V a., sugriovus Romos imperiją, sodo kultūra sustingo ir iki XV a. vos egzistavo (išskyrus Ispaniją). Sodą turėjo kiekvienas vienuolynas, savo mūrinio komplekso viduje. Tai buvo kartu vaismedžių sodas, daržovių daržas ir gėlių darželis: daržovės, prieskoniniai ir gydomieji augalai (kurie dažnai būdavo ir gėlės) ir vienas kitas medis. Kuklesni sodai būdavo prie pilių ir dvarų, ypač [[Prancūzija|Prancūzijoje]].
Sodų kaip parkų plėtotė iškilo iki aukštumų renesanso ir baroko laikais, ypač Italijoje. Čia sodus projektavę garsiausi dailininkai ([[Bramantė]] [[Vatikanas|Vatikano]] kiemą, [[Rafaelis]] vilą Madana). Sodais
IX a. pradžioje išleista Karolio Didžiojo instrukcija valstybiniams dvarams ir pradėjusi Vakarų Europos sodo, daržo ir darželio kultūrą, duoda tik vieną 72-ųjų kultivuotinų augalų
[[XVII amžius|XVII]]−[[XVIII amžius|XVIII]] a. sodai pradėjo sparčiai plėstis [[Nyderlandai|Nyderlanduose]], [[Belgija|Belgijoje]], [[Jungtinė Karalystė|Didžiojoje Britanijoje]], [[XIX amžius|XIX a.]] [[Vokietija|Vokietijoje]].
Eilutė 26:
[[Lietuva|Lietuvoje]] sodų pradžia − [[XIV amžius|XIV a.]] [[XVI amžius|XVI]]−[[XVIII amžius|XVIII]] a. didesnių sodų parkų turėjo dvarininkai ir vienuolynai.
Sodų raida paspartėjo [[XIX amžius|XIX a.]] antroje pusėje, po [[Baudžiava|baudžiavos]] panaikinimo. [[1887]]
Sodai labai nukentėjo per karus: [[1918]]
Lietuvoje teorinės sodininkystės pradininku laikomas J. Strumila ([[1774]]−[[1847]]
Žymiausias Lietuvos sodo kultūrų selekcininkas I. Štaras ([[1905]]−[[1966]]
== Nuorodos ==
{{commons|Garden}}
* [http://www.lsdi.lt/ Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas]
* [http://www.botanikos-sodas.vu.lt/lt/index.php Vilniaus universiteto botanikos sodas]
* [http://botanika.vdu.lt/ Kauno botanikos sodas]
* [http://www.bbc.co.uk/gardening/design/virtualgarden_index.shtml Virtualaus sodo kūrimo programa]
▲{{Vikižodynas|sodas|no=T}}
[[Kategorija:Žemės ūkis]]
|