Jonas Reitelaitis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Pataisyta klaida pavardėje
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems
Eilutė 38:
Augo valstiečių šeimoje. [[1899]] m. baigė [[Sasnava|Sasnavos]] pradžios mokyklą ir iki [[1906]] m. dirbo siuvėju bei mokėsi pas [[Marijampolė]]s vikarą [[Motiejus Gustaitis|Motiejų Gustaitį]]. Būdamas dvidešimt trejų metų eksternu išlaikė [[Marijampolės gimnazija|Marijampolės gimnazijos]] baigimo egzaminus, o [[1907]] m. įstojo į [[Seinų kunigų seminarija|Seinų kunigų seminariją]]. Besimokydamas buvo seminarijos bibliotekininku ir godžiai skaitė įvairią literatūrą. Tuo neapsiribodamas ėmė bendradarbiauti lietuviškoje spaudoje: [[1910]] m. leidinyje [[„Lietuvių tauta“]] paskelbė monografiją apie [[Gudeliai|Gudelius]], [[1910]] m. [[Šaltinis (žurnalas)|„Šaltinyje“]] – straipsnius apie lietuvių literatūros pradininkus [[Kristijonas Donelaitis|Kristijoną Donelaitį]], [[Stanislovas Rapalionis|Stanislovą Rapalionį]], [[Saliaminas Slavočinskis|Saliamoną Slavočinskį]], [[Mikalojus Daukša|Mikalojų Daukšą]] ir [[Abraomas Kulvietis|Abraomą Kulvietį]]. [[1912]] m. [[Vadovas (žurnalas)|„Vadove“]] publikavo straipsnį apie [[Šventas Raštas|Šventojo Rašto]] vertimo į lietuvių kalbą istoriją.
 
[[1913]] m. įšventintas kunigu ir paskirtas vikaru į [[Naugardas (Lenkija)|Naugardo]] miestelį [[Lenkija|Lenkijoje]], tais pačiais metais perkeltas į [[Šventežeris|Šventežerį]]. Vėliau kunigavo [[Seirijai|Seirijuose]]. [[1925]] m. [[gegužės 28]] d. buvo gautas vyskupo leidimas steigti naują parapiją [[Krikštonys]]e, o [[1927]] m. [[sausio 15]] d. jos klebonu paskirtas Jonas ReitelaitisRaitelaitis. Iš ''Zaleskaučiznos'' dvaro buvo atmatuotas žemės sklypas ir pastatyta laikina medinė bažnytėlė, klebonija. Pagrindinę bažnyčią reikėjo pradėti nuo projekto ir klebonas kreipėsi į [[Kaunas|Kauno]] [[architektas|architektus]] [[Vytautas Landsbergis|Vytautą Landsbergį]] bei [[Vladimiras Dubeneckis|Vladimirą Dubeneckį]]. Užprašyta projektavimo kaina buvo per didelė mažai parapijai, todėl bažnyčios brėžinius paruošė pats J. ReitelaitisRaitelaitis. [[1927]] m. [[gegužės 30]] d. buvo pradėti mūro darbai, o [[1934]] m. [[rugsėjo 30]] d. [[Krikštonių Kristaus Karaliaus bažnyčia]] buvo konsekruota. Kaimo jaunimas nupirko varpą, Petras Rusinas nutapė paveikslus, o Marija Subačienė dovanojo altoriui užtiesalą.
 
Kartu buvo įsteigtos parapijos kapinės, pastatyta mokykla ir keletas gyvenamųjų namų. Viską projektavo ir su parapijiečių pagalba statė kun. J. ReitelaitisRaitelaitis. Klebonaudamas Krikštonyse net 40 metų jis pelnė gilią parapijiečių pagarbą. Dirbo ne tik sielovados darbą, bet ir mokė moteris austi, drabužius siūti; galėdavo ir ligonius gydyti, ir patarti kokį vaistą pirkti. Mokėjo [[lotynų kalba|lotynų]], [[rusų kalba|rusų]], [[lenkų kalba|lenkų]], [[Vokiečių kalba|vokiečių]] kalbas. Parašė ir paskelbė spaudoje keturių parapijų monografijas, dar apie šimtui parapijų surinko daug istorinės medžiagos.
[[Vaizdas:Krikštonys, muziejus.JPG|miniatiūra|250px|right|J. ReitelaičioRaitelaičio muziejus [[Krikštonys]]e]]
 
Klebonas J. ReitelaitisRaitelaitis – 1917-ųjų metų [[Vilniaus konferencija|Vilniaus konferencijos]] dalyvis. Joje buvo išrinkta [[Lietuvos Taryba]], paskelbusi šalies [[Nepriklausomybė|Nepriklausomybę]]. Nuo [[1914]] m., būdamas [[Lietuvių mokslo draugija|Lietuvių mokslo draugijos]] nariu, daug jėgų skyrė kraštotyrai, didelė jo darbų dalis liko rankraščiuose ir yra saugoma [[Lietuvos mokslų akademija|Lietuvos mokslų akademijos]], [[VU|Vilniaus universiteto]] ir [[Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka|Nacionalinė Martyno Mažvydo bibliotekos]] saugyklose. Tarybiniais laikais visa jo mokslinė medžiaga buvo įslaptinta.
 
Palaidotas Krikštonyse, šiame miestelyje veikia ir Jono ReitelaičioRaitelaičio muziejus.
 
== Bibliografija ==