Tutanchamono kapas: Skirtumas tarp puslapio versijų

1 pridėtas baitas ,  prieš 4 metus
S
[[Džordžas Karnarvonas|Lordas Karnarvonas]] (1866−1921) buvo pasiturintis britų aristokratas, žemvaldys. 1906 m. jis išsirūpino koncesiją kasinėti kalvose prie [[Tėbai (Egiptas)|Tėbų]], pasak jo ''„kad turėtų, ką veikti“''. Per sezoną kasinėjant buvo rasta tik viena mumifikuota katė ir lordas suprato, kad jam reikia pagalbininko, specialisto egiptologijos srityje. Tokiu tapo [[Hovardas Karteris]] (1874−1939). Jis tuo metu buvo beveik nežinomas ir karjerą pradėjo būdamas asistentu archeologinėje grupėje, jis tapė akvareles pagal kapų piešinius (šių akvarelių yra [[Metropoliteno muziejus|Metropoliteno muziejuje]]). 1899 m. tapo Aukštutinio Egipto ir Nubijos senovės monumentų inspektoriumi, bendradarbiavo su JAV milijonieriumi, kasinėjimų finansuotoju Tedoru M. Deivisu. 1903 m. H. Karteris buvo atleistas iš tarnybos ir iki 1907 m. susitikimo su lordu Karnarvonu vos pragyveno dirbdamas gidu ir pardavinėdamas akvareles. H. Karteris tikėjo, kad Karalių slėnyje vis dar yra nerastas Tutanchamono kapas. Tuo metu kasinėjimus slėnyje vykdė Teodoro M. Deiviso finansuojami archeologai ir H. Kateris su lordu Karnarvonu dirbo kitose Egipto vietovėse, tik be didelių rezultatų. 1914 m. T. M. Deivisas nepratęsė koncesijos kasinėjimams Karalių slėnyje ir ją nupirko lordas Karnavonas. Koncesija buvo išduota 1915 m.
 
H. Kateris kasinėjimams numatė trikampį plotą tarp faraonų [[Ramzis II|Ramzio II]], [[Merneptachas|Merneptacho]] ir [[Ramsis VI|Ramzio VI]] kapų. Šį plotą sudarė apie 2,5 [[akras|akro]]. Kasinėjimai buvo pradėti 1917 m. gruodį prie Ramzio VI kapo įėjimo, kur greitu laiku buvo aptikti senovės darbininkų lušnelių pamatai ant statybinių akmenų. Šių akmenų buvimas buvo aiškus požymis, kad galbūt netoliese yra kapas, tačiau kasinėjimų H. Karteris toje vietoje nepratęsė. Pasak jo, šis sprendimas buvo įtakotas žiemos sezono, nes daugelis turistų norėjo pamatyti Ramzio VI kapą ir jį būtų tekę uždaryti. Antrąjį sezoną 1918 m. buvo rasta trylika alebastrinių vazų su Ramzio II ir Merneptacho vardais. Sekę trys kiti sezonai buvo visiškai bevaisiai. 1921 m. anglų svaro vertė smuko, lordas Karnarvonas 1922 m. jau norėjo nutraukti finansavimą, tačiau H. KaterisKarteris buvo ryžtingas ir po jo tvirtinimo, kad jis pats finansuos kasinėjimus, lordas sutiko dar vieneriems metams pratęsti finansavimą. Juos paskatino žinia iš Metropoliteno meno muziejaus Niujorke, kur egiptologas Herbertas Vinlokas ištyrė Teodoro M. Deiviso radinius iš Karalių slėnio ir rado tiek Tutanchamono, tiek jo nekropolio antspaudų. Tai buvo tikras įrodymas, kad Tutanchamonas palaidotas Karalių slėnyje. H. Vinlokas taip pat nustatė mumifikavimo medžiagų likučius ir tai, kad kai kurie indai buvo kapo baigimo puotos reikmenys, vėliau išnešti ir užkasti duobėje už kapo ribų.
 
1922 m. lapkričio 1 d. H. Karteris pradėjo šeštą kasinėjimų sezoną toje pačioje vietoje, kur prieš penkis metus buvo rasti senovės darbininkų lušnelių pamatai. Lapkričio 4 d. kasėjai užtiko pirmąjį uoloje iškirstą laiptelį. Pratęsus kasimą buvo rastos užanstpauduotos durys. Buvo aišku, kad į šį kapą neįžengta nuo 12-os Egipto dinastijos laikų prieš 3000 metų, bet kapas aiškiai buvo per mažas faraonui. H. Karteris liepė užversti įėjimą ir lapkričio 6 d. laiške pranešė lordui Karnarvonui apie atradimą į Angliją. Atrastas kapas populiariai buvo pramintas „Auksinio paukščio kapu“. H. Karteris laikė auksinę kanarėlę namuose ir buvo pašiepiamas darbininkų, kad paukštis jam rodo, kur kasti. Vieną dieną [[kanarėlė]] buvo rasta praryta įšliaužiusios [[kobra|kobros]]. Kobra buvo senovės faraonų valdžios simbolis ir kilo gandai, kad taip faraonas keršija už tariamai kanarėlės H. Karteriui parodytą kapą. Lordui Karnarvonui mirus sekančiais metais pasklido gandai ir buvo sukurta legenda apie „faraono prakeikimą“.
9 453

pakeitimai