Burgaičių piliakalniai: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Burgaičių piliakalniai'''  – [[piliakalnis|piliakalniai]] [[Šakių rajono savivaldybė]]s teritorijoje, prie [[Burgaičiai|Burgaičių]] kaimo. Įeina į [[Nemunas|Nemuno kairiojo]] kranto [[Sudargas|Sudargo]] piliakalnių kompleksą. Burgaičių piliakalnių grandį sudaro trys piliakalniai:

* Vorpilis, 0,9  km į šiaurę-šiaurės vakarus nuo kelių [[Kiduliai]]-[[Ramoniškiai (Sudargas)|Ramoniškiai]]-[[Slavikai]] sankryžos, 0,85  km į šiaurės vakarus nuo Sudargo [[Sudargo piliakalniai|Grinaičių]] piliakalnio, vadinamo Žydkapiu, unikalus objekto MC kodas 3265.

* Pilaitė, 0,8  km į šiaurę-šiaurės vakarus nuo kelių [[Kiduliai]]-[[Ramoniškiai (Sudargas)|Ramoniškiai]]-[[Slavikai]] sankryžos, į pietryčius nuo Vorpilio, unikalus objekto MC kodas 3264.

* Burgaičių piliakalnis III, 0,7  km į šiaurę-šiaurės vakarus nuo kelių [[Kiduliai]]-[[Ramoniškiai (Sudargas)|Ramoniškiai]]-[[Slavikai]] sankryžos, į pietryčius nuo Pilaitės, unikalus objekto MC kodas 16141.

Piliakalnio šlaitai statūs, nuo 12 iki 27–40  m aukščio. Aikštelė netaisyklingo ovalo formos, maždaug 35  m ilgio ir iki 30  m pločio, apardyta arimų, II pasaulinio karo apkasų. Aikštelės pietų krašte supiltas kiek lenktas, maždaug 30  m ilgio, apie 12  m pločio ir iki 2  m aukščio pylimas. Iki 2006–2008  m. vykdytų tyrinėjimų pylimas buvo smarkiai apardytas arimų, šiuo metu jis atpiltas ir sutvarkytas. Piliakalnio gynybinę sistemą sudaro du grioviai  – ankstyvasis ir vėlyvasis. Ankstyvasis griovys 2  m pločio ir 1  m gylio. Antrasis, vėlyvasis  – 4–6  m pločio ir iki 2  m gylio, atkurtas po 2006–2008  m. vykdytų tyrinėjimų. Piliakalnio aikštelėje rastas buvusios gyvenvietės kultūrinis sluoksnis, kuriame aptikta keramikos, geležies lydymo atliekų, gyvūnų kaulų, tinko gabalėlių. Aikštelės įžemyje rastos penkios stulpavietės. Pagal radinius piliakalnis datuotinas pirmojo tūkstantmečio laikotarpiu, galbūt antrojo pradžia.

Vorpilio papilys. Piliakalnį sudaro du aukštumos kyšuliai: pirmasis maždaug 70x70  m dydžio, iš rytų, pietų ir vakarų pusių juosiamas gilių griovų, kuriomis teka maži upeliukai, iš šiaurės  – Nemuno, pietvakarių pusėje apie 30  m ilgio siauru ožnugariu besijungiantis su gretimais iki 15  m aukštesniais laukais; antrasis maždaug 110x85  m dydžio, taip pat gilių griovų supamas, siauru, maždaug 60  m ilgio ožnugariu besijungiantis su gretima aukštuma. Piliakalnio aikštelė netaisyklingo trikampio formos, maždaug 15  m ilgio ir 10  m pločio, jos pietų krašte yra maždaug 2,5  m aukščio, 14  m pločio ir apie 10  m ilgio greičiausiai natūralus kūgio formos pylimas. Šlaitai statūs, nuo 12–20  m iki 35  m aukščio. 1970, 2005, 2008 ir 2012  m. vykdyti archeologiniai tyrinėjimai, kultūriniame sluoksnyje rasta gyvulių kaulų, molio tinko, degusių akmenų, geležies šlako, puodų šukių. Manoma, kad čia buvęs gynybinio pobūdžio piliakalnis, įrengtas I m. e. tūkstantmečio viduryje ir apleistas XIV amžiuje.

Piliakalnis, dar vadinamas Bevardžiu - – tai ilgas vaizdingas nusileidimas nuo aukštos Sudargo kalvos beveik iki pat Nemuno vagos. 2005–2006  m. atlikti archeologiniai tyrinėjimai jokių gynybinių įtvirtinimų, kultūrinio sluoksnio ar kitų piliakalniams būdingų radinių neaptiko, todėl 2015  m. pradėta Valstybės saugomo objekto statuso panaikinimo procedūra. Piliakalnio prieigoje, minint paskutinės Sudargo pilies sudeginimo 690-ąsias metines, atidengtas paminklas „Sudargo pilies gynėjų atminimui 1317–2007  m.“ (skulpt. [[Vidas Cikana|Vidas]] ir Aldas Cikanos).

Pirmą kartą XX a. pradžioje apie piliakalnius užsiminė kraštotyrininkas [[Juozapas Radziukynas]]. 1955  m. piliakalniai išžvalgyti istoriko, archeologo [[Petras Tarasenka|Petro Tarasenkos]] iniciatyva. Rimtesni tyrinėjimai pradėti 1970  m., jų žvalgomuosius archeologinius tyrinėjimus atliko [[Lietuvos istorijos institutas]]. Vėliau tyrinėjimai vykdyti 2005–2008, 2012  m. Atlikus tyrinėjimus piliakalnių teritorija sutvarkyta, praretinti medžiai, įrengti takai ir laiptai.

* Lankstinukas „Sudargas“.  – Kaunas: „V3 studija“, 2012.