|
== Biografija ==
Tomas Akvinietis gimė [[1224]] arba [[1225]] m. netoli [[Akvinas|Akvino]] esančioje Rokasekoje (Roccasecca), [[Neapolis|Neapolio]] hercogystėje turtingo grafo Landolfo šeimoje. Jo motinos, grafienės Theodora, genealogija siejasi su Šventosios Romos imperatorių Hohenštaufenų dinastija. Sulaukęs 5 m. pradėjo mokytis [[Kasino kalnas|Kasino kalne]] įsikūrusiame [[benediktinai|benediktinų]] vienuolyne, kurio [[abatas|abatu]] buvo tėvo brolis Sinibaldas. Vėliau Neapolio universitete studijavo laisvuosius menus ir logiką. Susižavėjęs [[dominikonai|dominikonų]] idėjomis, nutraukė studijas. Tokie jo veiksmai nepatiko šeimai, todėl jį prievarta sugrąžino į San Džiovanio pilį. Teko įsikišti popiežiui [[Inocentas IV|Inocentui IV]].
18 m. amžiaus įstojo į dominikonų ordiną, kurio vadovai jį siuntė į [[Paryžius|Paryžių]] ir [[Kelnas|Kelną]], kad, vadovaujant [[Albertas Didysis|Albertui Didžiajam]], baigtų filosofijos ir teologijos studijas. Įšventintas kunigu, [[1252]] m. atvyko į Paryžių rengdamasis gauti Menų magistro vardą. Čia dėstė teologijos pirmakursiams. Tuo metu parengė monumentalų veikalą „Keturių Petro Lombardo sentencijų knygų komentaras“ ([[1254]]-–[[1256]] m.). Tačiau buvo nesutarimų su universiteto profesūra. Tik [[1257]] m., įsikišus popiežiui [[Aleksandras IV|Aleksandrui IV]], jis ir [[Bonaventūras]] buvo paskirti [[Paryžiaus universitetas|Paryžiaus universiteto]] dėstytojais.
[[1259]] m. popiežiaus [[Urbonas IV|Urbono IV]] buvo pakviestas į Italiją eiti popiežiaus rūmų teologo pareigas, kuriose išbuvo 10 m. Tuo metu parašė savo pagrindinius veikalus. [[1269]] m. grįžo dėstyti Paryžiaus universitete. [[1272]] m. pradėjo dėstyti Neapolio universitete. [[1273]] m. gruodžio mėn. per [[Mišios|Mišias]] turėjo viziją, kad visa, ką yra parašęs, tėra šiaudų krūva. Todėl pasišaukė sekretorių Reginaldą iš Priverno, kuriam paliko savo nebaigtą „Teologijos sumą“. Yra liudijimų ir apie kitas mistines jo patirtis, kai girdėjo balsą, sklindantį nuo kryžiaus, kad jis parašė teisingai. Sako, kad tąkart mokiniai aptiko jį [[levitacija|levituojantį]].
Popiežiaus [[Grigalius X|Grigaliaus X]] pakviestas, [[1274]] m. išvyko į [[Lionas|Lione]] šaukiamą [[Visuotinis Bažnyčios susirinkimas|Bažnyčios susirinkimą]]. Tačiau pakeliui, pasiekęs Fossa Nuova (šiuolaikinę Fosanovą), sunkiai susirgo ir prisiglaudė [[Cistersai|cistersų]] abatijoje, kur po kelių savaičių, 1274 m. kovo 7 d., mirė nuo nežinomos ligos.
Neapolio vienuolyne yra celė, kurioje, kaip teigiama, jis gyveno. Nuo [[1974]] m. jo palaikai ilsisi [[Tulūza|Tulūzos]] jakobinų bažnyčioje.
== Kelias į pripažinimą ==
|
