Namibija: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Namibija''' ({{en|Namibia}}, {{af|Namibië}}, {{de|Namibia, rečiau Namibien}}), oficialiai - – '''Namibijos Respublika''' ({{en|Republic of Namibia}}, {{af|Republiek van Namibië}}, {{de|Republik Namibia}}) - – valstybė pietvakarių [[Afrika|Afrikoje]], [[Atlanto vandenynas|Atlanto vandenyno]] pakrantėje. Namibija šiaurėje ribojasi su [[Angola]] ir [[Zambija]], rytuose su [[Botsvana]], bei pietuose su [[Pietų Afrikos Respublika]].

Pirmaisiais šalies gyventojais laikomi [[bušmėnai]], [[damarai]] ir [[nama]]i. [[XIV a.]] [[Bantų migracijos|bantų migracijų]] metu į regioną atsikraustė [[bantai]]. Pirmieji europiečiai išsilaipinę ir ištyrę regioną buvo [[Portugalija|Portugalijos]] keliautojai [[Diogo Cão]] [[1485]] ir [[Bartolomeu Dias]] [[1486]] metais. Tačiau skirtingai negu į kitas Afrikos vietas, atradusios šalies (šiuo atveju Portugalijos) pretenzijos į regioną nebuvo reiškiamos. Kaip ir dauguma [[Subsacharinė Afrika|Subsacharinės Afrikos]] regionų, Namibija europiečių nebuvo tyrinėjama iki [[XIX a.]], kai atvyko pirmieji pirkliai ir kolonistai, dauguma iš [[Vokietija|Vokietijos]] ir [[Švedija|Švedijos]]. [[1884]]  m. visa Namibija (išskyrus [[Volvis Bėjus|Volvį Bėjų]], kuris buvo [[Britų imperija|Britų imperijos]] kolonija) tapo [[Vokietijos imperija|Vokietijos imperijos]] kolonija, vadinama [[Vokietijos Pietvakarių Afrika]] (''Deutsch-Südwestafrika'').<ref>{{cite web|title=German South West Africa|publisher=''Encyclopædia Britannica''|url=http://www.britannica.com/eb/article-9036573/German-South-West-Africa|accessdate=2008-04-15}}</ref>

[[1904]]  m. sausį įvyko [[hererai|hererų]] sukilimas, kuriam vadovavo Samuel Maharero. Sukilimas buvo numalšintas [[1904]] rugpjūtį, vadovaujant Lothar von Trotha, kai hererai buvo nugalėti [[Vaterbergo mūšis|Vaterbergo mūšyje]]. Kaip to pasekmę nuo [[1904]] iki [[1907]]  m. kolonijinė vokiečių valdžia vykdė [[:en:Herero and Namaqua Genocide|hererų ir namų genocidą]], kurio metu buvo išžudyta 10 000 namų (pusė populiacijos) ir apytiksliai 65 000 hererų (apie 80 % visos populiacijos)<ref>Great Britan (1916). German atrocities and breaches of the rules of war in Africa. In The Sessional Papers of the House of Lords. Vols. 5 and 6. London: H. M. Stationery Office.</ref><ref>Drechsler, Horst (1980). Let us die fighting. London: Zed Press. Translated by Bernd Zollner. Originally published (1966) under the title Sudwestafrika unter deutsche Kolonialherrschaft. Berlin: Akademie-Verlag.</ref>. [[PAR|Pietų Afrika]] okupavo šią Vokietijos koloniją [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metu ir administravo ją iki pat [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] pabaigos kaip [[Tautų Lyga|Tautų Lygos]] mandatą, vadinamą [[Pietvakarių Afrika]].

[[1946]]  m. panaikinus [[Tautų Lyga|Tautų Lygą]] bei sukūrus [[Jungtinės Tautos|Jungtines Tautas]], Pietų Afrika atsisakė senąjį [[mandatas|mandatą]] pakeisti nauju [[JT]] Globojamų teritorijų susitarimu bei sumažino tarptautinį teritorijos administracijos kontroliavimą. Nors Pietų Afrikos vyriausybė ir norėjo 'Pietvakarių Afriką' įtraukti į savo šalies teritoriją, oficialiai to niekada nepadarė ir ją administravo kaip ''[[de facto]]'' 'penktąją provinciją' su baltųjų mažumos atstovavimu baltųjų Pietų Afrikos parlamente.

[[1966]]  m. [[SWAPO]], [[:en:People's Liberation Army of Namibia|Namibijos liaudies išlaisvinimo armija]], bei [[partizanai|partizaninės grupuotės]] pradėjo Namibijos nepriklausomybės karą. Tačiau remiantis [[JT]] duomenimis, Pietų Afrika iki pat [[1988]]  m. nesusilpnino krašto kontrolės. Pereinamasis laikotarpis nepriklausomybės link prasidėjo [[1989]]  m. tačiau nepriklausomybė galutinai atgauta tik [[1990]]  m. [[kovo 21]] d. [[1994]]  m. [[PAR]] panaikinus [[apartheidas|apartheidą]], Namibija iš pastarosios atgavo svarbiausią šalies uostą [[Volvis Bėjus|Volvį Bėjų]].

[[Valdymo forma]]  – [[prezidentas|prezidentinė]] [[atstovaujamoji demokratija]]. Šalies vadovas  – [[prezidentas]]. Prezidentas renkamas visuotiniu balsavimu, 5 metų kadencijai. Prezidento mandatas gali būti vieną kartą atnaujintas. Dabartinis prezidentas - – Hafe Geingob.

[[Įstatymų leidžiamoji valdžia]] yra dvejų rūmų [[parlamentas]], sudarytas iš - – Nacionalinės tarybos (26 vietų, du nariai išrenkami iš kiekvienos regioninės tarybos, 6 metų kadencijai) ir - – Nacionalinės asamblėjos (72 vietų, nariai renkami visuotiniu balsavimu, 5 metų kadencijai). Paskutiniai Nacionalinės tarybos rinkimai vyko [[2004]], o nacionalinės asamblėjos - – [[2009]]  m. lapkritį. Dabartinis ministras pirmininkas yra [[Nahas Angula]].<ref name="CIA"/>

Namibijoje veikia apie 40 politinių partijų, kuriose vyrauja tam tikros etninės grupės dauguma. Didžiausia ir įtakingiausia partija yra kairiosios pakraipos - – [[SWAPO]]. Joje daugumą sudaro [[ovambai|ovambų]] tautos atstovai. [[2009]]  m. per Nacionalinės Asamblėjos rinkimus [[SWAPO]] iš 72 vietų gavo 54. O per [[2004]]  m. vykusius Nacionalinės Tarybos rinkimus iš 26 vietų gavo 24.<ref name="CIA"/>

{| class="prettytable"

| [[Ohangvenos regionas]]

| [[Omahekės regionas]]

| [[Omusačio regionas]]

| [[Ošanos regionas]]

| [[Ošikoto regionas]]

| [[Otdžozondžupos regionas]]

Namibijos plotis yra apie 825 418  km². Pakrančių ilgis yra 1 572  km (Atlanto vandenyno), sausumos sienų ilgis 3 824  km. Šiaurėje Namibija ribojasi su (skliausteliuose - – sienos ilgis) [[Angola]] (1 376 km) ir [[Zambija]] (233 km), rytuose su [[Botsvana]] (1 360 km), o pietuose su [[Pietų Afrikos Respublika]] (855 km).

Visa vakarinė šalies dalis yra padengta atšiaurios [[Namibo dykuma|Namibo dykumos]]. Čia krituliai yra labai reti. Kiaurus metus pučia sausas, stiprus vėjas. Net žiema, temperatūra dažnai pasiekia 25&nbsp;°C ir daugiau. Temperatūrų kaita tarp dienos ir nakties yra labai didelė, nuo 25&nbsp;°C iki 30&nbsp;°C diena, o naktį gali atvėsti net iki užšalimo. Ryte ir vakare temperatūra gali šokinėti 20&nbsp;°C kelių valandų laikotarpyje.

87,5 % Namibijos gyventojų yra juodaodžiai, 6 % - – baltaodžiai, 6,5 % - – maišyti.<ref name="CIA"/> Didžiausia etninė grupė yra [[ovambai]], kurie sudaro apie 50 % visos šalies populiacijos ir daugiausiai gyvena šiaurinėje šalies dalyje. [[Hererai]], kurie sudaro maždaug 7 % Namibijos gyventojų, taip pat kalba panašia kalba. Kitos didesnės juodaodžių ir maišytųjų etninės grupės yra [[kavangai]] (9 %), [[damarai]] (7 %), [[nama]]i (5 %), [[kapryviečiai]] (4 %), [[bušmėnai]] (3 %), [[basteriai]] (2 %) ir [[tsvanai]] (0,5 %).<ref>(angliškai) [https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/wa.html CŽV pasaulio faktų knyga: Namibija]</ref><ref name="CIA">Genčių pavadinimai sulietuvinti pagal [http://www.veidas.lt/lt/leidinys.nrfull/486e52424dfd4 Veidas.lt straipsnį Namibija  – turistų neatrastas perlas]</ref>. Taip pat, pasak 2006  m. duomenų, Namibijoje yra 40 000 [[kinai|kinų]].<ref>[http://www.migrationinformation.org/Feature/display.cfm?id=690 China and Africa: Stronger Economic Ties Mean More Migration], By Malia Politzer, ''Migration Information Source'', August 2008</ref>

80 % - – 90 % gyventojų yra [[krikščionys]] ir 10 % - – 20 % yra vietinių religijų atstovai.<ref name="CIA"/> Bent 50 % visų gyventojų yra [[liuteronai]]<ref name="CIA"/>, bet taip pat yra [[Romos katalikybė|Romos katalikų]], [[metodistai|metodistų]], [[anglikonai|anglikonų]] ir kitų. Daug Namibijos gyventojų į krikščionybę atvertė XIX a. misionieriai.

[[Namibijos futbolo asociacija]] ({{en|Namibia Football Association}}) buvo įkurta [[1990]]  m. [[1992]]  m. tapo [[FIFA]] ir [[CAF]] nare. [[Namibijos vyrų futbolo rinktinė]] [[1998]] ir [[2008]] metais įveikė kvalifikaciją į [[Afrikos Tautų taurė]]s turnyrą.