Vikipedija

Laurynas Gucevičius: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Gramatinis pataisymas
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
{{Žmogaus biografija
| Foto =Laurynas Gucevicius.jpg
| Herbas =POL COA Syrokomla.svg
| Herbo pavadinimas =Herbas "Syrokomla"
| Giminė =Gucevičiai
| Gimė =[[1753]] m. [[rugpjūčio 5]] d.
| Gimimo vieta =
| Mirė ={{mirė|1798|12|21|1753|08|05}}
| Mirties vieta =
| Tėvas = Simonas Masiulis
| Motina = Kotryna Žekonytė-Masiulienė
| Žmonos =
| Vaikai =
|vikiteka=Laurynas Gucevičius
}}
 
[[Vaizdas:L_Stuoka_Gucevicius.jpg|thumb|250px|right|Paminklas Kupiškyje]]
[[Vaizdas:Lgucevicius_vilnius.jpg|thumb|250px|right|Paminklas Vilniuje, prie [[Vilniaus Šv. Kryžiaus bažnyčia|Šv. Kyžiaus bažnyčios]].]]
 
==Kūriniaiai ir atminimo lentos==▼
'''Laurynas Gucevičius''' (lenk. Wawrzyniec Gucewicz) (krikštytas [[1753]] m. [[rugpjūčio 5]] d. – [[1798]] m. [[gruodžio 21]] d.) – architektas, brandžiojo [[klasicizmas|klasicizmo]] atstovas Lietuvoje.
 
== Biografija ==
 
Gimė valstiečių šeimoje [[Migonys]]e (Panevėžio apskritis, Kupiškio rajonas), mokėsi [[Kupiškis|Kupiškio]], [[Palėvenė]]s mokyklose, vėliau penkerius metus [[Panevėžys|Panevėžio]] [[Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija|Pijorų mokykloje]] ir norėjo tapti pijorų vienuoliu, tačiau per gaisrą viską praradęs tėvas pasikvietė jį pagelbėti ūkyje. Tikrasis architekto tėvas buvo valstietis Simonas Masiulis, o patį architektą augino patėvis Stuoka. Architekto motina – Kotryna Žekonytė-Masiulienė<ref>Palėvenės RKB gimimo, santuokos ir mirties metrikų knyga, 655 įrašas, 96 psl.: {{lot|1753 5ta Augusti babtisavi infantem n(omi)ne Laurentium Patris Symoni Masulis et Matris Catharinae Masulowa de villa Migance LL (krikšto tėvai) Georgius Malenonis cum Anna Baltuszucia de Parapia Lukouni}}</ref>.
 
Baigęs mokyklą, Laurynas Gucevičius atvyko į [[Vilnius|Vilnių]], kur, panaikinus jėzuitus, [[1773]] m. atidaryta pagrindinė [[Lietuva|Lietuvos]], mokykla. Neturėdamas pragyvenimo šaltinių, tapo vienuoliu misionieriumi. Susipažinęs su [[Ignotas Masalskis|vyskupu Masalskiu]]<ref>[http://vilnius.lcn.lt/istorija/valde/masalskis/ Vyskupas Ignas Jokūbas Masalskis]</ref>, tuometiniu Edukacinės komisijos pirmininku, jo paveiktas, perėjo į diecezijos seminariją. Jo mokytojais pas misionierius buvo [[Tomas Husaževskis]], [[Vilhelmas Kalinskis]]. Neturėdamas dvasininko pašaukimo [[1773]]–[[1775]] metais studijavo [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universitete]] pas matematikos profesorius [[Pranciškus Norvaišas|Pranciškų Norvaišą]], [[Tadas Kundzičius|Tadą Kundzičių]]. Taikomosios matematikos ir architektūros jį mokė tuo metu vienintelis Vilniaus architektas [[Martynas Knakfusas]].
 
[[1778]] m. išvyko į kelionę po [[Vakarų Europa|Vakarų Europą]], kur klausėsi architektūros paskaitų, susipažino su žymiausių to meto architektų kūryba. Pusantrų metų studijavo [[Paryžius|Paryžiaus]] [[Nacionalinė dailės mokykla|Karališkojoje meno akademijoje]] įžymiausius to meto architektus [[Jacques-Germain Soufflot|J.Suflo]] ([[1713]]–[[1780]] m.), žinomą kaip [[Panteonas (Paryžius)|Paryžiaus Panteono]] statytoją, pas [[Claude Nicolas Ledoux|K.N.Ledu]] ([[1736]]–[[1806]] m.), [[Jean-Baptiste Rondelet|J. Rondele]] ([[1743]]-[[1829]] m.), paskui išvyko į [[Roma|Romą]] ir praleidęs užsienyje ketverius metus grįžo į Lietuvą.
 
Grįžęs į Vilnių, kartu su Martynu Knakfusu tapo Masalskio [[Verkių dvaras|Verkių ansamblio]] statybos architektu. Vadovavo [[Vilniaus katedra|Vilniaus katedros]] rekonstrukcijai, už kurios projektą [[Stanislovas Augustas Poniatovskis|Stanislovo Augusto]] buvo apdovanotas medaliu. [[1785]] m. pakanclerio Jurgio Chreptavičiaus pavedimu perstatė [[Vilniaus rotušė|Vilniaus rotušę]].
 
[[1789]] m. už architektūros nuopelnus [[Abiejų Tautų Respublikos Seimas|Seimas]] jam suteiktas bajoro titulas, o vyskupas Masalskis iš vyskupijos valdų paskyrė jam iki gyvos galvos dalį [[Šešuolių seniūnija|Šešuolių seniūnijos]] žemių, Bernatkų palivarką (kurį jis vadino Laura), esantį [[Braclavo vaivadija|Braclavo apskrityje]], ir mūrinį namą penkiasdešimčiai metų Vilniuje, Šv. Jono gatvėje, Žydų skersgatvio kampe.
 
[[1789]]–[[1794]] metais dėstė kartografiją ir karo inžineriją (nuo [[1793]] m. – civilinės architektūros profesorius), [[1793]] metais parengė architektūros dėstymo programą.
 
Laurynas Gucevičius dalyvavo [[1794 sukilimas|1794 m. sukilime]], organizavo Vilniaus civilinę gvardiją, kuriai ir vadovavo, kautynėse prie Ašmenos buvo sunkiai sužeistas.
 
Laurynas Gucevičius po sunkios ligos mirė [[1798]] m. [[gruodžio 21]] d. Vilniuje. Palaidotas kapinėse prie [[Vilniaus Šv. diakono Stepono bažnyčia|Šv. Stepono bažnyčios]] (Geležinkelio g. 39). [[1865]] m. šios kapinės buvo uždarytos. Sovietmečiu Šv. Stepono bažnyčia bei greta esančios kapinės buvo suniokotos, todėl architekto tiksli kapo vieta nėra žinoma, palaikai nėra surasti. Bažnyčios pašonėje įkastas kryžius su architekto vardu tik simbolinis<ref>[http://www.vilnijosvartai.lt/personalities/view/?id=198 Vilnijos vartai, Laurynas Gucevičius (Stuoka-Gucevičius)]</ref>.
 
Pagal kitus duomenis, Laurynas Gucevičius buvo palaidotas [[Rasų kapinės]]e. [[1856]] m. [[Adomas Honoris Kirkoras|A. Kirkoro]] išleistoje knygoje „Pasivaikščiojimai po Vilnių“, autorius aprašydamas Rasų kapines rašo: ''Čia ilsisi architektas Laurynas Gucevičius, kuris taip papuošė Vilnių ir Lietuvą.<ref>[[Adomas Honoris Kirkoras]], „Pasivaikščiojimai po Vilnių“ [[Vilnius]], Mintis, [[2012]] m. 221 psl. ISBN 978-5-417-01035-4</ref>''
 
Suprojektavo:
* [[Vilniaus rotušė|Vilniaus rotušę]] (past. [[1799]] m.),
* [[Vilniaus katedra|Vilniaus katedrą]] ([[1801]] m.),
* [[Verkių dvaras|Verkių rūmų ansamblio]] centrinius rūmus (neišlikę), arklides ir kai kuriuos pastatus,
* [[Čiobiškis|Čiobiškio]] dvaro rūmus ir [[Čiobiškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia|Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią]],
* [[Sudervės Švč. Trejybės bažnyčia|Sudervės bažnyčią]],
* [[Vidžiai|Vidžių]] ([[Baltarusija]]) teismo rotušę ir miesto viršininko namus,
* rekonstravo [[Raudonė]]s pilį ir [[Jonavos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia|Jonavos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčią]],
* sudarė Vilniaus vakarinės dalies topografinį planą.
 
Manoma, kad Laurynas Gucevičius kūrė projektus žinomoms didikų giminėms – [[Radvilos|Radviloms]], [[Sapiegos|Sapiegoms]], [[Pacai|Pacams]], [[Tyzenhauzai|Tyzenhauzams]] ir kitiems.
 
▲==Kūriniai ir atminimo lentos==
<gallery>
File:The first project of Vilnius City Hall by Lithuanian architect Laurynas Gucevičius.jpg|Pirmasis Vilniaus Rotušės projektas
eilutė 65 ⟶ 14:
 
== Reikšmė ==
Lauryno Gucevičiaus kūryba labai svarbi daugeliui klasicizmo laikotarpio Lietuvos, [[Lenkija|Lenkijos]] architektų. Iš jo darbų mokėsi vėlesnės Lietuvos architektų kartos. Architekto darbams būdingas formų didingumas, tūrių monumentalumas, statinio ryšys su aplinka, savitas antikinių architektūros formų traktavimas.
 
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Laurynas_Gucevičius"