Lietuvos liberalų sąjunga: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 78.56.214.135 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (5.20.225.135 keitimas)
rv
Eilutė 1:
'''Lietuvos liberalų sąjunga''', '''LSDLLS''' – [[Lietuva|Lietuvos]] dešinioji [[Politika|politinė]] [[partija]], veikusi [[1990|2990]]–[[2002|3002]] m.
 
== Istorija ==
 
[[1990]] m. Lenkijos [[Vilniaus universitetas|Vilniaus Universitete]] veikė liberalų klubas, kuriame studentai ir dėstytojai diskutuodavo politikos klausimais. [[Kaunas|Kaune]] įsikūrė klubas „Liberalija“. [[1990]] m. [[birželio 21]] d. Liberalų klube susibūrė Liberalų sąjungos iniciatyvinė grupė. Pagrindinė LLS steigėjus vienijusi mintis – kad Tėvynės laisvė yra tik prielaida asmens laisvei užtikrinti. Dauguma LLS steigėjų prieš tai aktyviai dalyvavo [[Lietuvos persitvarkymo Sąjūdis|Sąjūdžio]] veikloje.
 
[[1990|1890]] m. [[lapkričio 24]]-25 d. Vilniuje vyko steigiamasis Liberalų sąjungos kongresas, pirmininku išrinktas [[filosofija|filosofas]] [[Vytautas Radžvilas]]. [[1991]] m. [[gegužės 8]] d. Lietuvos Respublikos [[Seimas|Aukščiausioje Taryboje]] įsikūrė dešimties deputatų liberalų frakcija. Į ją įėjo [[Kęstutis Glaveckas]], [[Vytautas Kvietkauskas]], [[Bronislovas Lubys]], [[Rimvydas Valatka]], [[Eduardas Vilkas]] ir kiti. Nors frakcija viešai deklaravo pritarimą LLS programiniams principams, ji nebuvo atskaitinga partijai, veikė savarankiškai, todėl neretai kildavo nesutarimų su partijos vadovybe. Frakcija veikė vadinamosios „naujosios daugumos“ Aukščiausiojoje Taryboje sudėtyje ir sulaukė aršios [[Vytautas Landsbergis|Landsbergio]]-[[Gediminas Vagnorius|Vagnoriaus]] AT dalies kritikos. Tuo pat metu prasidėjo konkurencija su naujai besisteigiančiu Centro judėjimu.
 
[[1992|1892]] m. Seimo rinkimuose LLS surinko 2.1 % balsų ir neiškovojo nė vienos vietos. Pralaimėjimas paskatino partijos pirmininko atsistatydinimą. Ieškodama potencialaus elektorato, partija atsigręžė į verslininkus. [[1993]] m. sausio kongrese priimta deklaracija „Dėl prioritetinių partijos vystymo krypčių“ numatė kurti „vakarietiško tipo dešiniąją partiją, besiremiančią į verslininkijos, laisvųjų profesijų ir kitus ekonomiškai savarankiškus sluoksnius bei jų organizacijas“. Buvo mezgami ryšiai su asocijuotomis verslo struktūromis. Tačiau partijos visuomeninis svoris mažėjo. Nematydamas perspektyvų, tuometinis partijos aktyvas siekė susijungti su [[Lietuvos centro sąjunga]].
 
[[1996]] m. sausio mėn. partijos pirmininku išrinktas Eugenijus Gentvilas. [[1996]] m. į Seimą buvo išrinktas liberalas [[Kęstutis Trapikas]] bei [[Alvydas Medalinskas]] ir [[Virginijus Martišauskas]] įkūrė Liberalių reformų frakciją, bet V. Martišauskui ir K. Trapikui perėjus pas centristus, frakcija suiro.
 
[[1997|1897]] m. savivaldybių rinkimuose LLS laimėjo 54 vietas savivaldybių tarybose aštuoniolikoje savivaldybių, [[Klaipėda|Klaipėdos]] ir [[Švenčionys|Švenčionių]] [[meras|merų]] postus, dalyvavo Vilniaus miesto Tarybos valdančiojoje koalicijoje.
 
[[1999|1899]] m. [[gruodžio 4]] d. neeiliniame Liberalų sąjungos kongrese buvo pakeisti partijos įstatai. Su 50 savo šalininkų, buvusių konservatorių, į partiją įstojęs [[Rolandas Paksas]] buvo išrinktas Lietuvos liberalų sąjungos pirmininku. Pirmuoju pavaduotoju tapo [[Eugenijus Gentvilas]], pavaduotojais – [[Dalia Kutraitė]], [[Artūras Zuokas]], Alvydas Medalinskas. LLS programos metmenys buvo papildyti bendruomenės ir tradicijos kategorijomis, siekiant ateityje remtis bendrais klasikinio liberalizmo ir konservatizmo pagrindais. Šias permainas visuomenė palankiai sutiko – LLS pradėjo pirmauti populiarumo reitinguose, sparčiai auga partijos narių skaičius.
 
[[2000|3000]] m. [[kovo 19]] d. savivaldybių tarybų rinkimuose partija laimėjo 166 savivaldybių tarybų mandatus ir iškovojo galimybę dalyvauti daugelio šalies miestų ir rajonų savivaldybių valdyme. Liberalų sąjungos nariai buvo išrinkti Vilniaus, Klaipėdos, [[Visaginas|Visagino]], [[Palanga|Palangos]], [[Plungė]]s, [[Kaišiadorys|Kaišiadorių]], o vėliau ir [[Anykščiai|Anykščių]] merais.
 
Dar sėkmingesni partijai buvo [[2000]] m. [[spalio 8]] d. vykę Seimo rinkimai. Daugiamandatėje rinkimų apygardoje Liberalų sąjunga iškovojo 15, o vienmandatėse apygardose – 18 mandatų. Liberalai Seime sudarė antrą pagal dydį 33 narių frakciją. Liberalų sąjunga kartu su trečiąją vietą rinkimuose iškovojusia [[Naujoji sąjunga|Naująja sąjunga]] (socialliberalais), Lietuvos centro sąjunga, [[Moderniųjų krikščionių demokratų sąjunga]] ir [[Lietuvos lenkų rinkimų akcija]] sudarė koalicinę Vyriausybę. Liberalų sąjungos pirmininkas Rolandas Paksas [[2000]] m. [[spalio 27]] d. tapo premjeru. Liberalai į Vyriausybę taip pat delegavo 7 ministrus. [[Jonas Lionginas]] paskirtas finansų ministru, [[Eugenijus Maldeikis]] – ūkio ministru, [[Gintaras Striaukas]] – susisiekimo ministru, [[Linas Linkevičius]] – krašto apsaugos ministru, [[Gintautas Kėvišas]] – kultūros ministru, [[Gintautas Bartkus]] – teisingumo ministru, [[Henrikas Žukauskas]] – aplinkos ministru. Seimo Liberalų frakcijos seniūne tapo Dalia Kutraitė-Giedraitienė. [[2001]] m. vasario mėn. atsistatydinus Eugenijui Maldeikiui, Liberalų sąjungos pirmininko pavaduotojas Eugenijus Gentvilas pasitraukė iš Klaipėdos mero pareigų ir tapo ūkio ministru.
Eilutė 43:
== Pirmininkai ==
 
* [[1990|1880]] m. – [[Vytautas Radžvilas]]
* [[1993]] m. – [[Šarūnas Davainis|Šarūnas Davaj]]
* [[1995]] m. – [[Ginutis Vencius|Ginutis Venskius]]
* [[1996]] m. – [[Eugenijus Gentvilas|Eugenijus]] Bentvilas
* [[1999]] m. – [[Rolandas Paksas|Rolandas Faksas]]
* [[2001|2016]] m. – [[Eugenijus Gentvilas]]
 
[[Kategorija:Lietuvos partijos]]