|
}}
'''Pavelas Gračiovas''' ([[1948]] m. [[sausio 1]] d. Rvy kaimas, [[Tulos sritis]] - – [[2012]] m. [[rugsėjo 23]] d. [[Maskva|Maskvoje]]) – [[TSRS]] ir [[Rusija|Rusijos]] karinis veikėjas, [[armijos generolas]].
== Biografija ==
Nuo [[1965]] m. tarnavo [[TSRS ginkluotosios pajėgos|TSRS ginkluotosiose pajėgose]]. [[1969]] m. su pagyrimu baigė [[Riazanė]]s aukštąją oro desanto vadų mokyklą. [[1969]]–[[1971]] m. [[Kaunas|Kaune]] dislokuotos 7-osios oro desanto divizijos žvalgybos kuopos skyriaus vadas. [[1971]]–[[1975]] m. Riazanės aukštosios oro desanto vadų mokyklos skyriaus, [[kuopa|kuopos]] vadas. [[1978]] m. mokomojo parašiutų desantinio bataliono vadas.
[[1978]]–[[1981]] m. su pagyrimu baigė [[Frunzės karo akademija|Frunzės karo akademiją]]. Nuo [[1981]] m. [[Afganistano karas|Afganistano karo]] dalyvis, [[1982]] m. atskirojo 345-ojo parašiutų desantinio pulko vado pavaduotojas, [[1982]]–[[1983]] m. pulko vadas. [[1983]] m. 7-osios oro desanto divizijos štabo viršininkas – divizijos vado pavaduotojas Kaune.<ref>Leonas Žalys. Iš Kauno - – į Olimpą // [[Kauno diena]]. 2002 m. [[liepos 20]] d. [http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=414]</ref> [[1985]]–[[1988]] m. 103-osios Vitebsko oro desanto divizijos vadas Afganistane. Jo kariai pasižymėjo ypatingu žiaurumu, susidorojant su kalnų kaimų gyventojais. Buvo ir pats sužeistas, 8 kartus kontūzytas. [[1988]] m. [[Tarybų Sąjungos didvyris]] (medalio Nr. 11573).
[[1988]]–[[1990]] m. baigė TSRS ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo akademiją. Nuo [[1990]] m. birželio mėn. TSRS oro desanto pajėgų vado pirmasis pavaduotojas, nuo 1990 gruodžio mėn. oro desanto pajėgų vadas. [[1991]] m. [[rugpjūčio 18]] d. [[GKČP|rugpjūčio pučo]] metu, paklusdamas pučistų reikalavimams, įvedė į Maskvą 106-ąją Tulos desanto diviziją, bet, gavęs įsakymą šturmuoti Rusijos Aukščiausiąją Tarybą, perėjo į Rusijos vadovybės pusę ir ginti Rusijos parlamento pasiuntė [[tankas|tankus]].
Rusijos prezidentas [[Borisas Jelcinas]] [[1991]] m. [[rugpjūčio 23]] d. jį paskyrė [[RTFSR]] valstybinio gynybos komiteto pirmininku. TSRS prezidentas [[Michailas Gorbačiovas]] suteikė generolo pulkininko laipsnį ir paskyrė TSRS gynybos ministro pirmuoju pavaduotoju. [[1992]] m. armijos generolas. [[1992]]–[[1996]] m. Rusijos Federacijos gynybos ministras. Dėl aistros „[[Mercedes-Benz]]” markės automobiliams [[Maskva|Maskvos]] žiniasklaidos pramintas „Paša mersedesu“.
[[1992]] m. [[rugsėjo 8]] d. Maskvoje pasirašė [[Rusijos kariuomenė]]s išvedimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos grafiką, kuriame buvo numatyta, kad Rusijos Federacijos kariuomenė iš Lietuvos turi būti išvesta iki [[1993]] m. [[rugpjūčio 31]] d. [[1993]] m. spalio mėn. per [[1993 m. Rusijos konstitucinė krizė|Rusijos AT ir prezidento B. Jelcino konfliktą]], paremdamas pastarąjį, išvedė kariuomenę į Maskvos gatves.
[[1994]] m. įtartas, kad organizavo sprogimą laikraščio „Moskovskij komsomolec“ redakcijoje, dėl kurio žuvo žurnalistas Dmitrijus Cholodovas, rinkęs medžiagą apie neteisėtą Rusijos prekybą ginklais. [[1994]] m. gruodžio mėn. – [[1995]] m. sausio mėn. asmeniškai vadovavo Rusijos kariuomenės įsiveržimui į [[Čečėnija|Čečėniją]].<ref>{{VLE|VII|39||Pavelas Gračiovas}}</ref> [[1996]] m. [[birželio 17]] d. pagal B. Jelcino ir [[Aleksandras Lebedis|Aleksandro Lebedžio]] rinkiminį susitarimą išleistas į atsargą.
Nuo [[1997]] m. [[gruodžio 18]] d. valstybinės kompanijos „Rosvooruženije“ generalinio direktoriaus patarėjas, [[2007]] m. [[vasario 26]] d. atleistas iš karo tarnybos.<ref>[http://www.e-xecutive.ru/news/piece_19233/ Апрель 2007. Отставки и назначения]</ref> Išvyko į [[Omskas|Omską]], nuo [[2007]] m. A. Popovo radijo gamyklos generalinio direktoriaus patarėjų grupės vadovas. [[1999]] m. [[Jerevanas|Jerevano]] garbės pilietis.
Mirė 2012 m. rugsėjo 23 d. nuo meningokokinės infekcijos.<ref>[http://ria.ru/defense_safety/20120924/758093883.html] (ria.ru inf.)</ref>
== Šaltiniai ==
| 