Tadas Kosciuška: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Patikslinau citatos autorių Washington -> Jefferson ir nurodžiau tinkamą šaltinį. |
||
Eilutė 21:
== Gyvenimas ==
[[Vaizdas:Tadeusz Kościuszko w wieku chłopięcym.PNG|thumb|left|150px|Tadas Kosciuška jaunystėje]]
Gimė [[1746]] metais Kosavos miestelyje, nepasiturinčio bajoro šeimoje. Anksti netekęs tėvo, motinos buvo išleistas į [[Varšuva|Varšuvos]] kadetų korpusą, kuris rengė [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] armijos karininkus. Su karaliaus [[Stanislovas Augustas|S. A. Poniatovskio]] stipendija išvyko tęsti mokslų į [[Prancūzija|Prancūziją]]. Juos baigęs jaunas karo inžinierius tėvynėje tarnybos negavo. [[1774]] m. trumpam grįžo į Lietuvą, vėliau grįžo į [[Paryžius|Paryžių]]. Galiausiai [[1775]] m. jis iškeliavo į [[JAV]]. Ten jis sėkmingai kovojo [[JAV nepriklausomybės karas|JAV nepriklausomybės kare]] kartu su [[Džordžas Vašingtonas|Dž. Vašingtonu]]
{{pcitata|Tai yra tyriausias laisvės sūnus, kurį man teko pažinti, – ir tai tokios laisvės, kuri apima visus, ne tik išrinktųjų saujelę.<ref>
Karui pasibaigus, gavęs brigados generolo laipsnį, gausiai apdovanotas, dalyvavęs [[masonai|masonų ložėje]] T. Kosčiuška išplaukė į [[Europa|Europą]]. [[1792]] m. jis pasižymėjo mūšiuose su [[Targovicos konfederacija|Targovicos konfederatais]]. Vėl grįžęs į Prancūziją, čia iš revoliucinės vyriausybės gavo garbės piliečio vardą. [[1794]] m. pradžioje prasidėjus [[1794 sukilimas|patriotų sukilimui]] prieš Rusiją, T. Kosciuška buvo pakviestas būti sukilimo vadu. Jis viešu raštu ([[lietuvių kalba]]) suteikė visiems valstiečiams asmens laisvę, o dalyvaujančius sukilime atleido nuo lažo ir kitų prievolių. [[Rusija|Rusijos]] kariuomenei malšinant sukilimą, buvo sužeistas ir pateko į nelaisvę, į švelnaus režimo (taip caras nenorėjo blogai pagarsėti tarptautinėje arenoje) [[Petropavlovsko tvirtovė|Petropavlovsko kalėjimą]], kuriame kalėjo dvejus metus. [[1796]] m. naujas Rusijos caras [[Pavlas I]] grąžino jam laisvę, kaip malonės ženklą pasiūlė dvarą su 1500 valstiečių, grąžino kardą, bet T. Kosciuška jam atsakė, kad nereikia jam dvaro, nes jis nebeturės tėvynės, ir pasiprašė, kad leistų jam išvykti į užsienį<ref name="Liekis">Algimantas Liekis. Juodieji Lietuvos istorijos puslapiai, I tomas. Vilnius, Mokslotyros institutas, 2011. 80 psl.</ref>.
1796 m. pabaigoje T. Kosciuška išplaukë į JAV ir [[1797]] m. pradžioje apsigyveno [[Filadelfija|Filadelfijoje]]. Tačiau jis čia pasijuto svetimas neradęs senų kovos draugų ir [[1798]] m. gegužės pradžioje sugrįžo į Paryžių, turėdamas užduotį atstovauti JAV Prancūzijoje.
| |||