Moliuskai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Šablonų peradresavimų šalinimas
Zygimantus (aptarimas | indėlis)
Eilutė 16:
{{Taxobox_pabaiga}}
 
'''Moliuskai''' arba '''minkštakūniai''' ({{la|Mollusca}})  – [[Pirminiaburniai|pirminiaburnių]] [[Celomas|celominių]] gyvūnų tipas, kuriems būdingas spiralinis dalijimasis. Įvairiose publikacijose nurodomas [[Rūšis|rūšių]] skaičius svyruoja nuo 100<ref name="Шарова">Шарова И. Х. Зоология беспозвоночных. – М.: Владос, 2002. – 592 с. – ISBN 5-691-00332-1</ref> iki 200<ref name="Winston>Winston. F. Ponder, David R. Lindberg. [http://books.google.com/books?id=nm0IZAQQ6S0C&printsec=frontcover Phylogeny and Evolution of the Mollusca]. – USA: University of California Press, 2008. – 469 p. – ISBN 978-0-520-25092-5</ref> tūkstančių. Tipas išskiriamas į 9 arba 10 [[Klasė (biologija)|klasių]] iš kurių dvi šiandien išmirusios. Tai gausiausias [[Jūrų biologija|jūrinių]] gyvūnų tipas - – moliuskai sudaro ~23% visų žinomų jūros [[Organizmas|organizmų]]. Nemaža dalis moliuskų gyvena gėlo vandens telkiniuose ir sausumos [[Buveinė|buveinėse]]. Kai kurie tapo laikinais ar nuolatiniais kitų gyvūnų [[Parazitas|parazitais]]. [[Zoologija|Zoologijos]] sritis, nagrinėjanti moliuskus  – [[malakologija]].
 
Smulkiausi moliuskų atstovai priklauso [[Dvigeldžiai|dvigeldžių]] klasei. Suaugę, pačios smulkiausios rūšies, ''[[Condylonucula maya]]'', individai siekia vos 0,5  mm.<ref>{{cite web|url=http://www.museumoftheearth.org/outreach.php?page=s_hsh_top/s_hsh_s3_biodiv/s_hsh_s3_extreme|title=Extreme Bivalves|author=|date=|work=Rock the Future|publisher=Paleontological Research Institution and its Museum of the Earth|accessdate=2013-10-14|lang=en|archiveurl=|archivedate=}}</ref> Moliuskams priklauso ir stambiausias šiandien gyvenantis [[bestuburiai|bestuburis]] - – ''[[Mesonychoteuthis hamiltoni]]'', priskiriamas [[galvakojai|galvakojų]] klasei: kūno masė sieka 500  kg.
 
Moliuskai stipriai skiriasi ne tik dydžiu, bet ir [[Anatomija|anatomine]] sandara ir elgsena. [[Galvakojai|Galvakojų]] moliuskų, tokių kaip [[kalmarai|kalmarų]], [[sepijos|sepijų]] ir [[aštuonkojai|aštuonkojų]], [[nervų sistema]] labiausiai pažengusi tarp visų [[bestuburiai|bestuburių]].
 
Apie 80% moliuskų rūšių priskiriami [[pilvakojai|pilvakojų]] klasei, dar apie 19% - – [[dvigeldžiai|dvigeldžių]] klasei - – ir tik apie 1% šiuolaikinių rūšių - – kitoms klasėms.
 
Dauguma moliuskų gali judėti kojos pagalba. Pas galvakojus ji virtusi čiuptuvais. Vienas iš būdingiausių moliuskų bruožų - – mineralizuota kriauklė, kurios forma ir sandara kiekvienoje klasėje skiriasi. Daugelio galvakojų kriauklė išnykusi. Taip pat moliuskams būdingas bruožas - – savotiškas burnos organas - – [[radulė]]. Dvigeldžių radulė (kaip ir visa galva) pilnai redukavosi.
 
Gyvenimo ciklai pas moliuskus taip pat stipriai skiriasi. Sausumos moliuskai ir galvakojai vystosi be tarpinių formų, kitoms klasėms būdingos lervų formos, tokios kaip [[trochofora]], [[glochidija]] ir [[veligerio lerva]].
Eilutė 30:
Pirmieji moliuskai datuojami [[kambras|kambro]] periodo pradžia.
 
Tipo klasifikacija, [[filogenezė]] ir net monofilija šiuo metu kelia labai daug diskusijų ir nėra iki galo aiški.
 
Daugeliui moliuskų rūšių (ypač sausumos ir gėlavandenių) šiuo metu gresia išnykimo pavojus dėl aktyvios žmonių veiklos ir yra saugomos.
 
Moliuskai sudaro svarbią žmonių mitybos raciono dalį, taip pat yra įvairių medžiagų, kurios yra prabangos objektai, šaltinis - – [[perlamutras|perlamutro]], [[perlas|perlų]], [[purpuras|purpuro]] ir [[visonas|visono]]. Tuo pačiu, kai kurie yra nemenki žemės ūkio kenkėjai.
 
Populiarioje kultūroje [[galvakojai|galvakojų]] klasės moliuskams neretai tenka [[jūra|jūros]] pabaisų vaidmuo.