Morta Mindaugienė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Šablonų peradresavimų šalinimas |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 23:
[[Vaizdas:Karaliene_Morta._Autorius_-_skulptorius_Juozas_Kalinauskas.jpg|thumb|244px|right|Medalis skirtas Lietuvos Karalienės Mortos karūnavimo 750-čiui paminėti. Autorius - skulptorius, medalininkas [[Juozas Kalinauskas]]]]
'''Morta Mindaugienė''' (g. apie [[1210]] arba [[1215]] m. [[
== Istoriografiniai duomenys ==
Nėra jokių žinių, kad iki Mortos Mindaugas būtų turėjęs kitą žmoną, nors [[Vaišelga]] minimas kaip jo sūnus. Nežinoma, kada Mindaugas vedė Mortą. Pagrindinis istorinis šaltinis, kuriame minima karalienė Morta – [[Eiliuotoji Livonijos kronika]], kurioje rašoma, kad atvykusį iš [[Ryga|Rygos]] [[LO|Livonijos ordino]] [[krašto magistras|magistrą]] [[Andrius fon Štirlandas|Andrių Štirlandietį]] „Pasveikino ir karalienė, / Meilingai žengusi į menę”. [[1251]] m. Andrius iš Štirlando
Morta valdovo Mindaugo žmona buvo labai sudėtingu Lietuvai laikotarpiu. Jau [[1219]] m. Mindaugas su broliu [[Dausprungas|Dausprungu]] buvo vieni iš pačių žymiausių Lietuvos kunigaikščių, o tuo metu baltų žemėms ir Lietuvai vis stiprėjo pavojus iš Livonijos kalavijuočių ordino pusės ir pietvakarių, ypač kai nuo Pavyslio ėmė veržtis [[Kryžiuočių ordinas]]. Šių dviejų frontų sąlygomis [[1236]] m. didžiulės tarptautinės akcijos pasėkoje kryžiaus žygis buvo nukreiptas tiesiogiai prieš Lietuvą, bet kaip liudija šaltiniai, „susibūrė Lietuva“ ir „nugalėjo Lietuva“ garsiame [[Saulės mūšis|Šiaulių (Saulės) mūšyje]]. Kiek vėliau rašytiniuose šaltiniuose nušviečiant tarptautinius pietryčių įvykius figūruoja ir „Mindaugo Lietuva“. Dėl to nuo tų metų sąlygiškai skaičiuotas ir Mindaugo valdymas. Didžiulis Mindaugo valstybės išbandymas buvo XIII a. viduryje, kai [[1250]]-1251 m. Lietuvą puolė Livonijos ordinas ir [[Haličo-Voluinės kunigaikštystė|Haličo-Voluinės]] [[Rusia|Rusios]] pajėgos, o valstybės viduje, išorės poveikyje, vyko sąmokslas. Mindaugas sugebėjo atremti priešą, suardyti priešišką koaliciją suartėdamas su Livonijos ordinu, priimant 1251 m. krikštą ir 1253 m. karūnuojantis Lietuvos karaliumi. Nors ir toliau Ordinas su talkininkais grobė vakarinių baltų žemes, Lietuvą [[1258]] m. puolė galingoji totorių [[Aukso Orda]] su jai pavaldžiais rusų kunigaikščiais, Mindaugo remiami vakariniai lietuviai [[žemaičiai]] triuškino abi Ordino Livonijos ir Prūsijos šakas [[Durbės mūšis|Durbės mūšyje]] ([[1260]] m.), sukilę [[Prūsai]] ir kiti baltai kovojo, pagaliau ir Mindaugas atvirai stojo į kovą prieš Ordiną (1261 m.).
| |||