Fonologija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S ~stub, +{{gr}} |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 24:
Dabartinės fonologijos pagrindėju laikomas lenkų kilmės mokslininkas J. Baudouin de Courtenay. Žymų indėlį Į fonologiją įnešė R. Jakobsonas, [[Noam Chomsky|N. Chomsky's]], M. Halle'as.
==Svarbiausios fonologijos sąvokos==
# Kalbos garsas arba fonas – tam tikros trukmės kalbos garso atkarpa, sudaranti fonemą.
# Fonema – garsas, turintis skiriamąją (distinktyvinę) funkciją. Jeigu žodyje, pakeitus vieną kalbos garsą kitu, pasikeičia žodžio ar morfemos reikšmė, tai tokie garsai laikomi skirtingomis fonemomis.
# Alofonas – fonemos tarimo būdas, jos variantas, nulemtas tam tikros fonetinės aplinkos ir neturintis skiriamosios funkcijos (pvz., žodžiuose kaln'''a'''s ir keli'''a'''s abu '''a''' yra alofonai, bet ne dvi skirtingos fonemos).
# Fonemų priešprieša arba opozicija – fonemos, besiskiriančios pagal tarimo pobūdį, t. y. vien tik jų pakeitimas gali nulemti žodžio reikšmę: '''k'''auti – '''g'''auti – '''r'''auti – '''m'''auti ir kt. Pagal priešpriešas nustatoma, ar tai yra atskiros fonemos – ar kalbos garsai turi skiriamąją funkciją.
# Priešpriešų neutralizavimas – pvz., skardžiųjų priebalsių virtimas dusliaisiais liet. k. žodžių gale: dau'''g''' > dau'''k''', u'''ž''' > u'''š'''.
# Skiriamųjų priešpriešų charakteristika – fonemos, kurios skiriasi pagal tarimo būdą. Lietuvių kalboje skiriamąją reikšmę gali turėti balsių trukmė, pakilimas, eilė, priebalsių skardumas, duslumas, minkštumas ir kitokie fonemų požymiai.
==Šaltiniai==
{{Išnašos}}
| |||