Vladas Daumantas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 27:
1895 m. gruodžio 22 d. V. Daumantas [[Kražiai|Kražiuose]] su pagyrimu baigė dviklasę rusų administracijos mokyklą, toliau mokslą tęsė, spėjama, [[Palanga|Palangos]] berniukų progimnazijoje ir [[Liepoja|Liepojos]] berniukų gimnazijoje; 1906–1911 m. mokėsi [[Kauno kunigų seminarija|Kauno kunigų seminarijoje]], o 1912 m. vasaros semestre V. Daumantas pradėjo mokslą katalikiškame [[Fribūro universitetas|Fribūro universitete]] (''L'Université de Fribourg''). Jo studijos Filosofijos fakultete tęsėsi iki 1916 m. žiemos semestro (imtinai), taip pat ir 1917 m. žiemos semestrą.<ref>Štikonaitė Irena. Lietuvos kultūriniai ir akademiniai ryšiai su Šveicarija XVI–XX amžiuje, ''Archivum Lithuanicum'' Wiesbaden, 2004, t. 6, p. 228.</ref>
''Klausiau filosofijos, istorijos, pagelbinių istorijos šakų (chronologija, numizmatika, paleografija) ir dailės meno istorijos, kurioj srytyj specijalizavaus. Daktaro laipsnį gauti disertaciją buvau pradėjęs rašyti apie Lietuvos baroką, bet, karui ištikus ir vokiečiams Lietuvą užėmus, pradėtą darbą dėl medegos stokos baigti, greitos karo pabaigos belaukiant, nepasisekė'' – vėliau rašė V. Daumantas savo autobiografijoje.<ref name=":2">[''Kauno apygardos teismas. Daumantas-Dzimidavičius Vladas'']. Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 478, ap. 1, b. 65, l. 1, 2, 6.</ref>
== Akademinė lietuvių studentų draugija Rūta ==
Eilutė 41:
Per [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]] dalyvavo [[Lozanos lietuvių I konferencija|Lozanos]] (1916 m., 1918 m.), [[Berno konferencija|Berno]] (1916 m., 1917 m.) ir [[Hagos konferencija|Hagos]] (1916 m.) konferencijose. 1917 m. sausio 31 m. rengė pasaulinę Lietuvos dieną. [[Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti|Nukentėjusiųjų dėl karo šalpos komiteto]] ir Lietuvos informacinio biuro Lozanoje narys.
[[Lozanos lietuvių III konferencija|Lozanos lietuvių konferencijos]] įgaliotas V. Daumantas sukūrė valstybės herbą [[Vytis|Vytį]] bei pašto ženklus, parengė Lietuvos žemėlapį (''Carte de la Lituanie'')<ref>[http://www.maps4u.lt/lt/includes/siuntiniai/Z/Carte_de_Lituanie.jpg Carte de La LITUANIAE]</ref> su istorinėmis valstybės sienomis nuo karaliaus Mindaugo laikų; tai 3000 egz. tiražu [[Bernas|Berne]] išspausdintas, 1:1 500 000 mastelio, puikios kokybės spalvotas žemėlapis su lietuviškais vietovardžiais. Jo ''pareikalavimas buvo toks didelis, kad tuoj reikėjo leisti antrą, o kiek vėliau ir trečią laidą. Šis žemėlapis vėliau figūravo visuose [[Versalio rūmai|Versalio]] rūmų kambariuose [[Versalio taika|Taikos tarybų]] metu. Jis prisidėjo prie to, kad [[Versalio sutartis|Taikos konferencijos]] dalyviai pripažino didelę Lietuvą ir lenkam buvo daug darbo, kol ją apkarpė'', – rašė savo prisiminimuose šių įvykių dalyvis Antanas Steponaitis.<ref name=":1" />
Nuo 1918 m. rugsėjo V. Daumantas – įgaliotas [[Lietuvos Taryba|Lietuvos Tarybos]] atstovas, o nuo 1919 m. sausio – pirmasis Lietuvos ambasadorius Šveicarijoje. 1919 m. balandžio – gegužės mėn. jis kaip Užsienio reikalų ministerijos atstovas dalyvavo [[Jurgis Šaulys|Jurgio Šaulio]] vadovaujamos delegacijos derybose su Lenkija dėl Lietuvos Respublikos pripažinimo ir valstybinės sienų nustatymo. 1919 m. pabaigoje V. Daumantas iš politikos pasitraukė, bet iki 1921 m. gruodžio dar gyveno Šveicarijoje ir Vokietijoje.
Nuo 1923 m. spalio
V. Daumantas gyveno [[Kaunas|Kaune]], įvairiose Aleksoto ir Naujamiesčio vietose, nuo 1933 m. sausio 1 d. – keturių kambarių bute Donelaičio g. 31 (dabar – 67). Šis butas, kurio šeimininkas buvo XXVII knygos mylėtojų draugijos narys, su išmanymu ir aistra kaupiantis meno kūrinius bei knygas, amžininkų pasakojimu, priminė muziejų su puikiais taikomosios, vaizduojamosios dailės rinkiniais ir biblioteka. Pastarosios puošmena – renesansinio įrišimo Jono Bretkūno ''Postilė'' (1591).<ref>Aleknavičienė Ona. „Nebibliografinė“ Jono Bretkūno ''Postilė'' (1591): Vlado Daumanto egzempliorius, ''Archivum Lithuanicum'' Wiesbaden, 2004, t. 6, 63–86.</ref>
1944 m. liepą V. Daumantas daugelį meno vertybių patikėjo saugoti [[Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus|Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus]] darbuotojams, o pats, išgabendamas dvylika kitų vertybių dėžių, pasitraukė į Vokietiją. Nuo 1951 m. V. Daumantas gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose, Čikagoje; čia dirbo atsitiktinius
V. Daumantas palaidotas Lietuvių tautinėse kapinėse Čikagoje (K L17 B23E G3). Jo antkapį puošia tautinės juostos raštai, Vytis su ąžuolo šakomis, užrašas skelbia: ''A † A'' ''Konsulas Vladas Daumantas 1885–1977 | Dieve, pasigailėk manęs''.
|