Vladas Daumantas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 30:
== Akademinė lietuvių studentų draugija Rūta ==
1912 m. gegužės 5 d. V. Daumantas įstojo į akademinę [[Fribūro universitetas|Fribūro universiteto]] lietuvių studentų draugiją Rūta (''Draugystę Lietuviškos Jaunuomenės Friburge''), ėjo bibliotekininko pareigas (''kningininkas kun. Dzimidaviče''), o 1913 m. žiemos semestrą pradedant – lapkričio 30 d. susirinkime – buvo išrinktas jos pirmininku.<ref name=":0">[''Lietuvių studentų draugovės Šveicarijoje „Rūta“ susirinkimų protokolų knyga iš 1909–1915 metų.'' Saugoma Kauno arkivyskupijos kurijos archyve, Nr. 365, kopija - Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje, f. 196–209],
Pirmąjį 1914 m. žiemos semestro susirinkimą baigdamas pirmininkas V. Daumantas naujai išrinktai Draugijos valdybai palinkėjo ''vaisingai šiais metais pasidarbuoti, gaivinti ir laistyti Rūtos kerą naujais sumanymais.''<ref name=":0" /> Netrukus, 1915 m. sausio 2 d. susirinkime paaiškėjo, kad tuo naujuoju Rūtos narių sumanymu taps įvairiapusiška veikla į Pirmojo pasaulinio karo verpetą pakliuvusios Lietuvos ir lietuvių tautos labui. Įgaliotoji komisija: [[Juozas Purickis]], Vladas Daumantas ir Antanas Steponavičius (Steponaitis) parašė laišką [[Juozas Gabrys-Paršaitis|J. Gabriui]], kuris tuo metu [[Paryžius|Paryžiuje]] jau vadovavo Lietuvių informacijos biurui ir garsino Lietuvos vardą. 1915 m. kovo 7 d. Rūtos susirinkime jau buvo svarstoma ''politiškoji orientacija'' ir keliamas klausimas, ''kur lietuviams reikia prieglobos ieškoti?'' Tame pačiame susirinkime buvo sumanyta prancūzų ir vokiečių spaudoje parašyti apie Lietuvą: ''Prakilnus darbas ir visi jaučia to darbo reikalą, tik vargas, nieks iš mūsų nemoka gerai vienos ar kitos rašomosios kalbos. Manome parašyti kaip sugebėsime, o tik prieš spausdinant pasikviesti į pagelbą žinovą, kad šis išdailintų. Rašinyje atsižvelgti į du dalyku: užakcentuoti savo individualumą ir išreikšti, kad mes norime gyventi dalinant į dvi dalis: geografiškąją ir istoriškąją.'' Rašymo planą buvo pavesta parengti [[Juozas Purickis|J. Purickiui]] ir V. Daumantui.<ref name=":0" />
Nuo [[1912]] m. dalyvavo lietuvių studentų draugijos „Rūta“ veikloje, su [[Juozas Purickis|J. Purickiu]] ir [[Antanas Steponaitis|A. Steponaičiu]] [[1915]] m. ją reorganizavo į „Lituania“, [[1916]]–[[1917]] m. jos pirmininkas. Per [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]] dalyvavo [[Lozanos lietuvių I konferencija|Lozanos]] ([[1916]] m., [[1918]] m.), [[Berno konferencija|Berno]] (1916 m., [[1917]] m.) ir [[Hagos konferencija|Hagos]] (1916 m.) konferencijose. 1917 m. [[sausio 31]] m. surengė pasaulinę Lietuvos dieną. [[Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti|Nukentėjusiųjų dėl karo šalpos komiteto]] ir Lietuvos informacinio biuro Lozanoje narys.▼
Nukentėjusiems nuo karo šelpti
Prot. Nr. 247, 1915-07-03: ''Į liuosąją tribuną šiuo kart vienam dr. Dzimidavičiui teko koją inkelti. Jis išskaitęs, kad p. Gabrys gavo ingaliojimą nuo „Lietuvių draugijos nukentėjusiems del karo šelpti“ steigti skyrius. Įneša tad sumanymą ką panašaus įsteigti Friburge. Steponavičius nenori tuom prasidėti, nes matydamas kitus Rūtos nutarimus (...). Po ilgo teiravimosi išrinkta du delegatu: Dzimidavičių ir Purickį, kuriuodu daugiaus informacijų pas Rektorių ir kitus ingiję, jeigu bus galima, sekantį sus-mą suteiks ir bus nutarta kas darytina.''
Prot.: 248, 1915-07-18
Dr. Dzimidavičiaus paskaita ''Minčių žiupsnis, skiriamas visiems broliams Lietuviams''
Pirmoje dalyje prelegentas persikėlęs į nuterliotą Lietuvos žemelę, gailiai apverkia karo pagimdytus griuvėsius. Norėdamas pakelti ją iš apverktino padėjimo, stato sąlygą visiems Lietuviams – meilės ir vienybės reikalą. Kreipia ypačiai katalikų domą į tai, kad jie įsiėmę Kristaus meilės, kiek galima vienybės pirmtakunais butų, nusileistų daugelyje savo priešams. Kitaip, vienybės neturint, musu kultūrinis darbas ilgus metus ropos, pakol pasieksime tokio laipsnio, kurio šiandien priaugome.
'''Čia pat''' iškelia mintį pakeisti Rūtos pavadinimą, pvz., į Lituania
▲
[[Lozanos lietuvių III konferencija|Lozanos lietuvių konferencijos]] įgaliotas kūrė Lietuvos valstybinę simboliką ([[Lietuvos herbas|„Vytį“]], [[Lietuvos vėliava|tautinę vėliavą]], pašto ženklą, atvirukus) ir ją populiarino. Sudarė lietuvišką Lietuvos žemėlapį („Carte de la Lituanie“) su Lietuvos istorinėmis sienomis nuo [[Mindaugas|Mindaugo]] laikų. 1918 m. pradžioje Lietuvos informacijos biuro (LIB) Lozanoje iniciatyva Berne buvo atspaustas šis žemėlapis Carte de La LITUANIAE <ref>[http://www.maps4u.lt/lt/includes/siuntiniai/Z/Carte_de_Lituanie.jpg Carte de La LITUANIAE]</ref>. Tai 1:1500000 mastelio etnografinis Lietuvos žemėlapis su lietuviškais vietovardžiais. Nuo [[1919]] m. [[sausio 10]] d. Lietuvos Respublikos įgaliotasis atstovas Šveicarijoje. 1919 m. balandžio – gegužės mėn. kaip užsienio reikalų ministerijos atstovas dalyvavo derybose su [[Lenkija]] dėl Lietuvos Respublikos pripažinimo ir valstybinės sienų nustatymo. Po [[1922]] m. iš politinės veiklos pasitraukė. [[1924]]–[[1941]] m. dirbo [[Kauno apygardos teismas|Kauno apygardos teismo]] prisiekusiuoju vertėju.<ref>{{VLE|IV|534|[[Vykintas Vaitkevičius]]|Vladas Daumantas}}</ref> Mokėjo apie 20 kalbų.
| |||